„Akademija šiandien yra didžiausia muzikos, teatro, kino ir šokio universitetinė aukštoji mokykla Baltijos šalyse. Tai yra daugelio kartų nuoseklaus darbo rezultatas“, – spaudos konferencijoje sakė LMTA rektorė doc. dr. Judita Žukienė.
Prieš 90 metų Kaune įsteigta konservatorija buvo pirma aukštoji muzikos mokykla Lietuvoje, prie to daug prisidėjo tokios asmenybės kaip Juozas Naujalis, Juozas Gruodis, Juozas Tallat-Kelpša ir kiti. Visgi šiandien Akademija yra kai kas daugiau.
J.Žukienė: „Šiandien mes esame gerokai ūgtelėję – vykdome ne tik muzikos, bet ir teatro, kino, šokio studijas visose trijose pakopose. Turime universitetinį statusą ir didžiuojamės ne tik savo menininkais, bet ir tyrėjais. Būdami lyderiai regione jaučiame atsakomybę už šitos dalies kultūros lauką ir jo perspektyvą, mat nuolat balansuojame tarp dviejų dalykų: sergėjame tradiciją, tai, ką esame paveldėję, kultūrinį identitetą; kita vertus, suprantame, kad šiandien į Akademiją ateinantys pirmakursiai yra rytdienos Lietuvos, o galbūt ir platesnio pasaulio meno kūrėjai.
Taigi esame atviri pokyčiams: nežinome, kaip atrodys Lietuvos menas po keliasdešimties metų. Ruošiame studentus, kurie būtų pasirengę priimti iššūkius, individualiai mąstyti, nes kiekvienas yra kūrėjas. Didžiuojamės savo dėstytojais, ryškiausiais Lietuvos menininkais ir tyrėjais muzikos, teatro, kino, šokio srityje.“
LMTA veikia ne tik sostinėje, Vilniuje, bet ir Klaipėdoje. Spaudos konferencijoje dalyvavo aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis – LMTA Klaipėdos fakulteto profesorius. 1976 m. jis baigė studijas tuometėje Valstybinėje konservatorijoje, LMTA pradėjo dėstyti 2008 m. Šiandien V.Masalskiui itin rūpi būtent Vakarų Lietuvos kultūrinis laukas: „Klaipėdos potencialas auga. Šiemet išleidžiu apie 20 studentų kursą. Galbūt jie pasklis po Lietuvą, bet bent keletas liks ir Klaipėdoje, šitame regione. Man tai svarbiausia – džiaugiuosi, kai jauni žmonės čia lieka ir kuria. Negalime rūpintis tik Vilniumi ar Kaunu, turime galvoti apie visą Lietuvą.“
Profesorius šiais metais renka naują aktorių kursą LMTA Klaipėdos fakultete. V.Masalskis: „Jauna ateinanti karta man kelia džiugesį. Šie žmonės yra žymiai laisvesni, užtikrintesni, motyvuotesni, nei buvau aš. Prisimenu, studijuodamas tiesiog stūmiau laiką. Antras dalykas, man labai džiugu dėl Klaipėdos: miestas yra gana tuščias ir jis neturi tiek gundymų jaunam žmogui, kaip sostinė. Kai jaunas žmogus patenka į Klaipėdą, jis turi tik jūrą, gamtą ir darbą nuo ryto iki vakaro. Aš taip pat esu mokinys – mokausi iš savo studentų. Mokytojas turi mokytis kasdien.“
Klaipėdos fakultete prof. V.Masalskio kurse studijuoja ir studentai iš Ukrainos, prasidėjus karui čia atvykę iš I.K.Karpenko-Karyj teatro, kino ir televizijos mokyklos. Pasak V. Masalskio, jie labai gabūs, nes „atrenkami iš 40 milijonų.“ „Mūsų studentai atrenkami iš dviejų su puse milijonų, tad ukrainiečių motyvacija visai kitokia. Iš jų išmokau, jog verta reikalauti iš jaunimo daugiau intelektualumo, didesnio apsiskaitymo. Ukrainiečiai nustebino žiniomis.“
Spaudos konferencijoje dalyvavęs LMTA profesorius ir menų daktaras Audrius Stonys anuometinę Valstybinę konservatoriją baigė 1989 m., čia studijavo televizijos režisūrą, tačiau Kino ir televizijos katedra LMTA buvo įkurta tik 1993 m. žymaus režisieriaus Henriko Šablevičiaus pastangomis.
A.Stonys prisiminė, kad LMTA pradėjo lankytis dar vaikystėje, mat jo tėvai, aktoriai Česlovas Stonys ir Regina Kazlauskaitė čia studijavo žymiajame Dalios Tamulevičiūtės kurse.
Vėliau jau pats Audrius Stonys studijavo pas garsų Lietuvos kino dokumentikos meistrą Henriką Šablevičių, kuris ir įkūrė Kino ir televizijos katedrą. A.Stonys: „Aš mačiau jos gimimą nuo pat pirmųjų dienų, mačiau tą Henriko svajonę. Tik man atrodo, jis nė
negalėjo įsivaizduoti, kaip viskas išaugs. Jog ateis diena, kai mūsų kino mokykla bus pripažinta Europoje lygiavertiškai senosioms kino mokykloms, tokioms kaip Lodzės, Krokuvos, Prahos. Per 30 metų yra padarytas toks milžiniškas šuolis, kuris tiesiog nesutelpa galvoje!“
Pasak A.Stonio, šiandien kiną norintiems studijuoti jaunuoliams jau nereikia aiškinti, kodėl verta rinktis Vilnių, o ne kitą Europos kino mokyklą. Ne vienas LMTA absolventas yra pelnęs prizus pačiuose svarbiausiuose kino festivaliuose – Sandanso, Venecijos, parsivežęs Amerikos kino gildijos, Europos kino akademijos apdovanojimų.
Žinoma kompozitorė ir atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle yra LMTA doktorantė. Pasak jos, net lyginant LMTA, kokia ji buvo prieš 12 metų ir kokia yra dabar, matomas didelis skirtumas.
Studentui šiandien studijuoti Akademijoje yra patogu ir malonu: „Patogu galvoti ir kurti, patogu būti drąsiam. Kol nepabūni svetur, nesuvoki, kiek čia viskas yra arti, po ranka. Kiek daug šalia yra didelių ir inspiruojančių žmonių – tiesiog su žinių skryniomis, kurie yra lengvai pasiekiami, o tai ne visada yra taip lengvai prieinama kituose universitetuose. Tai yra didelė vertybė.“
Pažymint LMTA gimtadienį, kovo 29 d. Nacionalinėje filharmonijoje rengiamos LMTA 90-mečio iškilmės (mat prieš 90 metų, 1933 m. balandžio 1 d., Valstybės teatre Kaune vyko Konservatorijos steigimo iškilmės). Šventinio koncerto metu nuskambės naujas Bjelle‘s kūrinys „Spaces“ („Erdvės“), sukurtas specialiai šia proga.
Kūrinys pademonstruos technologines šių dienų muzikinės kūrybos galimybes: greta balso skambės interaktyviomis pirštinėmis atliekama muzika (Bjelle) bei moduliniai sintezatoriai ir efektų grandinės (atl. Mantas Samulionis). Iškilmingame koncerte taip pat bus atlikti Eduardo Balsio, Juliaus Juzeliūno, Vytauto Germanavičiaus, Lino Rimšos opusai, Europos klasikų kūriniai. Gros LMTA simfoninis orkestras, dainuos LMTA Kamerinis choras, pasirodys Akademijos studentų kameriniai ansambliai ir solistai, diriguos Martynas Staškus ir Gintautas Venislovas.
Visą jubiliejinių metų programą spaudos konferencijoje pristatė LMTA Meno centro vadovė Eglė Kasteckaitė. Dar 2022 m. gruodį startavo kartų dialogų ciklas „Susikalbėjimai Didžiojoje“. Jį pradėjo prof. Vytauto Landsbergio ir LMTA rektorės doc. dr. Juditos Žukienės pokalbis. Taip pat jau įvyko susitikimai su pianistais Petru ir Luku Geniušais, kino režisieriais Algimantu Puipa ir Laurynu Bareiša, teatro režisieriais Gyčiu Padegimu ir Aleksandru Špilevojumi. Balandžio 18 d.
LMTA Didžiojoje salėje visi norintys kviečiami į kompozitorių Mindaugo Urbaičio ir Ramintos Naujanytės-Bjelle pokalbį, gegužės 19 d. vyks „Susikalbėjimai Didžiojoje“ su choreografėmis Aira Naginevičiūte-Adomaitiene ir Greta Grinevičiūte. Rudenį numatyti „Susikalbėjimai Didžiojoje“ su aktoriais Valentinu Masalskiu ir Matu Dirginčiumi, Nele Savičenko ir Jovita Jankelaityte, Gintaru Varnu ir jaunaisiais teatro menininkais.
Į ypatingą renginį LMTA kviečia birželio 3 d. Tądien Lukiškių aikštėje vyks visų kartų LMTA alumnų susitikimas „Skambanti aikštė“: sostinės aikštė priešais LMTA Centrinius rūmus pavirs atvira visuomenei didele scena, kurioje skirtingos Akademijos katedros surengs muzikos, teatro, šokio pasirodymus, kino seansus.
Rugsėjo 9 d. LMTA 90-mečio šventę švęs Klaipėda. Įvairiose uostamiesčio erdvėse – kelte, Smiltynės paplūdimyje, Danės krantinėje ir kitur – LMTA Klaipėdos fakulteto studentai ir dėstytojai kvies į „Džiazuojantį keltą“, siūlys pamatyti „Smiltynės Kurhauzo praeities viziją“, „Šokio improvizacijas“ ir kitus renginius.
Akademijos 90-mečiui dedikuojami šiais metais rengiami LMTA atlikėjų konkursai ir mokslinės konferencijos. Visus metus LMTA Centriniuose rūmuose eksponuojama paroda „90 stabtelėjimų. Sugauk sėkmę!“, kurios lankytojai gali išvysti ypatingus Akademijos dėstytojų, kūrėjų, atlikėjų daiktus.
Jubiliejaus proga LMTA išleido leidinį „90 faktų ir istorijų apie Lietuvos muzikos ir teatro akademiją“, kurioje surinkti ne tik oficialiosios istorijos faktai, bet ir dėstytojų pasakojimai, prisiminimai, atskleista Akademijos neformalioji pusė.
