„Klaipėdos miesto savivaldybės siūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei sumažinti KNNP teritoriją yra neapgalvotas žingsnis, galintis sukelti nepageidaujamų pasekmių tarptautiniu mastu“, – rašoma Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Lietuvos prašymas, kurį svarstytų UNESCO Pasaulio paveldo komitetas, būtų beprecedentis, suprantamas kaip tarptautinių įsipareigojimų laužymas.
„2000 metais į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos, bendros Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teritorijos, apsauga bei išsaugojimas yra reglamentuoti Pasaulio paveldo konvencija bei susijusiais teisės aktais grindžiamais tarptautiniais abiejų valstybių įsipareigojimais. Lietuvos prašymas, kurį svarstytų UNESCO Pasaulio paveldo komitetas, būtų beprecedentis, suprantamas kaip tarptautinių įsipareigojimų laužymas ir neabejotinai pakenktų mūsų šalies įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje. Ši teritorija yra siejama ir su kitais tarptautiniais aplinkosaugos reglamentavimais – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų ekologiniu tinklu „Natura 2000“ ir kita“, – priduriama pranešime.
KNNP teritorijos planavimo dokumentai, anot Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, leidžia vystyti įvairius Smiltynės rekreacinės infrastruktūros objektus.
„Šiuo metu yra parengti ir suderinti detalieji planai, kuriuos įgyvendinus Smiltynė taptų patrauklia poilsio vieta klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Tarp objektų, laukiančių dėmesio ir finansavimo, yra galimybė sukurti Smiltynės miško parką, rekonstruoti Kurhauzą ir paversti jį veikiančiu viešbučiu, atstatyti istorinę smuklę, restoraną „Strandhalle“, mažųjų laivų uostą, įrengti rekreacinę infrastruktūrą į pietus nuo Naujosios perkėlos, paplūdimio aptarnavimo centrą ir eko kempingą, pritaikyti lankytojams Kopgalio fortą, atstatyti Kopgalio kaimą, įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus ir kita“, – dėsto Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija teigia suprantanti Klaipėdos miesto savivaldybės nerimą dėl galimų ekologinių uosto plėtros pasekmių, tačiau esą mano, kad urbanizuojant KNNP teritorijoje esančią Smiltynę būtų galima išspręsti klaipėdiečių ir miesto svečių poilsio ir rekreacijos poreikius.
„Būtina pabrėžti, kad kurortinės teritorijos statuso suteikimas taip pat neprieštarauja KNNP tvarkymo planui bei kitiems galiojantiems teisės aktams“, – rašoma pranešime.
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija pranešė besikreipianti į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, prašydama, rengiant Lietuvos teritorijos bendrojo plano, Nacionalinio pažangos plano bei Lietuvos regioninės politikos baltosios knygos darniai ir tvariai plėtrai įgyvendinimo dokumentus, skirti dėmesį ir šioms aplinkybėms.
„Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija kviečia Klaipėdos miesto savivaldybę, ieškant būdų miestiečių rekreacijai gerinti ir skatinant atsakingo verslo vystymą, diskutuoti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir atsakingomis institucijomis bei rasti racionalius sprendimus, atliepiančius šalies tarptautinius įsipareigojimus ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų tikslus“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Klaipėdos politikai, kaip rašė dienraštis „Lietuvos žinios“, dar prieš dvejus metus prabilo apie idėją Smiltynei iškovoti kurortinės teritorijos statusą, kurį suteikia Vyriausybė. Tačiau norint pasiekti tokį tikslą būtina sukurti ir atitinkamą infrastruktūrą, o šiuo metu čia net nėra kanalizacijos.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad būtent itin griežti KNNP planavimo schemos reikalavimai, draudimai, metų metus trunkančios derinimo procedūros blokuoja Smiltynės infrastruktūros plėtojimą.
