Tai alternatyvi lietuvių muzikinės kultūros istorija, kuriai nebuvo lemta išsipildyti. Pasak J. Vyliūtės, vesti sovietinukus į „šviesų rytojų“ reikėjo kitokių ugdytojų, todėl itin drastiškai išretinta buvo mokytojų bendruomenė. Tamsybių šaknys remiasi į 1941-ųjų birželio 14-ąją. Ji nuo mūsų dar taip tolyn į istoriją nenutolo, kaip tikimės ir kaip norėtume.
Mozarto „Requiem“ autorystės peripetijos
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus, su būreliu jaunųjų Lietuvos solistų šiai dienai atminti ir aukoms pagerbti Vilniaus Paveikslų galerijos kieme (Didžioji g. 4) rengiasi atlikti Wolfgango Amadeaus Mozarto „Requiem“ – vieną gražiausių ir populiariausių gedulingųjų muzikos kūrinių. Sykiu tai problemiškiausias Mozarto kūrinys autorystės požiūriu. Kompozitorius nespėjo jo pabaigti, po mirties 1791 m. kūrinį užbaigė Franzas Xaveras Süssmayeris. Kiek šios muzikos parašė pats Mozartas, o kiek – šis ir kiti kompozitoriai, nėra tiksliai žinoma. Mozarto kūrybos tyrinėtojai ginčijasi lig šiolei, tačiau priimta remtis Austrijos valstybinėje bibliotekoje saugomu Mozarto rankraščiu, iš kurio sprendžiant Mozartas pats spėjo pabaigti ir orkestruoti Introitus dalį. Ten esti ir jo ranka rašytas gana detalus Kyrie dalies eskizas, taip pat Dies irae sekvencija, aštuoni pirmieji Lacrimosa taktai bei Ofertorium. Visa kita – greičiausiai Süssmayerio autorystė.
Visgi niekas negali paneigti, kad Mozarto rankraščio lapų būta daugiau, galbūt jie pražuvę. Tačiau Süssmayeris Mozarto užsakovui, grafui Franzui von Walseggui rašė, kad Sanctus ir Agnus Dei dalis sukūrė jis pats. Čia susiduriame su dar kitais keblumais. Grafas Mozartui „Requiem“ užsakė anonimiškai, per tarpininką. Kūrinys buvo skirtas pagerbti jo velionės žmonos atminimą. Kodėl jis neužsakė „Requiem“ Mozartui oficialiai? Kai kurie istorikai spėja, kad von Walseggas rengėsi pats pasisavinti kūrinio autorystę, nes jo bandymai rašyti muziką buvo žinomi, taip pat sklido gandai, kad jis paslapčia užsakydavo kompozitoriams kūrinius ir dosniai sumokėdavo mainais už tylėjimą, kai pasisavindavo jų autorystę. Gali būti, kad „Requiem“ jis taip pat rengėsi pristatyti kaip savo dedikaciją žmonos mirties metinėms. Tačiau tokias užmačias sužlugdė diplomatas ir mecenatas Gottfriedas van Swietenas, 1793 metais suorganizavęs „Requiem“ atlikimą, už kurį surinktos lėšos buvo skirtos paremti Mozarto našlę Constanzą. Kodėl Constanza taip rūpinosi kūrinio užbaigimu, siūlydama ne tik Süssmayeriui, bet ir kitiems kompozitoriams užbaigti kūrinį? Veikiausiai todėl, kad užsakydamas kūrinį grafas Mozartui sumokėjo tik pusę sumos, likusioji turėjo būti išmokėta užbaigus kūrinį. Constanzai reikėjo pinigų, todėl ji dėjo visas pastangas, idant „Reuqiem“ partitūra būtų užbaigta ir įteikta grafui. Tad klausimas, kas ir kiek prikišo nagus prie nebaigtojo paskutinio Mozarto kūrinio, taip ir lieka iki galo neišaiškintas. Visgi koncertinėje praktikoje įsitvirtino kūrinio priskirimas išimtinai Mozartui. Niekas niekada neskelbia, kad bus atliekamas Mozarto-Süssmayerio ar Mocarto-von Eyblerio (ar dar kurio kito galimai prikišusio savo plunksną) „Requiem“. Kaip ten bebūtų, Mozarto „Requiem“ išlieka vienu gražiausių šio žanro pavyzdžių ir stiliaus eklektiškumu jį vargiai apkaltinsi.
Naujam kūrinio atlikimui Gintaras Rinkevičius pasikvietė jaunus solistus, iš kurių didžiausią patirtį turi Joana Gedmintaitė – LNOBT artistė ir Vilniaus miesto operos pastatymų dalyvė. Karjerą pradėjusi kaip lyrinis sopranas pastaruoju metu dainininkė imasi ypatingo meistriškumo reikalaujančių koloratūrinių partijų. Po motinystės atostogų grįžusi į LNOBT sceną šį sezoną ji įspūdingai pasirodė kaip Rozina naujajame Gioachino Rossinio operos „Sevilijos kirpėjas“ pastatyme.
Ieva Prudnikovaitė po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje savo profesinį gyvenimą susiejo su Eseno operos teatru Vokietijoje, tačiau jos išpuoselėtą, techniškai paslankų mecosopraną galima išgirsti ir Dalios Ibelhauptaitės pastatymuose Vilniaus miesto operoje, ir atliekant savo įspūdingiausią vaidmenį Karmen to paties pavadinimo George‘o Bizet operos pastatyme LNOBT. Dainininkė mėgsta eksperimentuoti roko ir popmuzikos projektuose.
Skirtingus stilius mėgsta ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas bei popmuzikos grupės „El Fuego“ narys Tomas Pavilionis. Jį galima išgirsti ir LNOBT spektakliuose, o naujausias darbas, suteikęs reikšmingos patirties ir atskleidęs kitokį dainininko amplua – Kornetas to paties pavadinimo Onutės Narbutaitės operoje LNOBT.
Liudas Mikalauskas – vienas populiariausių, daugiausia koncertuojančių jaunosios kartos operos artistų, intensyvią koncertinę veiklą, dalyvavimą televizijos muzikiniuose projektuose derinantis su solisto darbu Kauno muzikiniame teatre. Boso vaidmenis jis kuria ir kituose Lietuvos teatruose, o pastaruoju metu yra kviečiamas dirbti Vokietijos, Danijos ir Švedijos teatruose.
Koncerte giedos Kauno valstybinis choras, vadovaujams Petro Bingelio, diriguos LVSO meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius.
Mozarto „Requiem“ skambės birželio 14-ąją, 20 val. Vilniaus Paveikslų galerijos kieme (Didžioji g. 4)
