Literatūrinis, istorinis ir meniškasis Kauno senamiestis

Kaunas, dažnai vadinamas antrąja Lietuvos sostine,  yra savitas ir unikalus tautiškuoju paveldu.
Literatūrinis, istorinis ir meniškasis Kauno senamiestis
Kauno „Aušros“ gimnazijos vienuoliktokai pažintinėje išvykoje po senamiestį su mokytojomis M.Gustainiene, L.Surbliene, J.Milkevičiūte, L.Varniene

Miesto svečius ir turistus žavi senamiestis su  įvairių meninių stilių architektūriniais paminklais. Norisi ir patiems  gerai pažinti tą aplinką, kurioje gyvename, pajusti širdimi pulsuojančią tautos istoriją ir ja didžiuotis. Kauno „Aušros“ gimnazijos vienuoliktokai kartu su mokytojomis pasivaikščiojo po senamiestį ir pakartojo įgytas žinias, jas pritaikė praktiškai. Tai buvo labai palanki vasaros diena pažintiniam projektui įgyvendinti.

Kauno senamiesčio puošmena – baltoji gulbė Rotušė. Tai ją Napoleonas žadėjo ant delno parsinešti į Prancūziją. Šiais laikais čia amžiną meilę prisiekia jaunavedžiai. Šalia – tautos patrioto ir dainiaus Maironio namai – muziejus. Susimąstęs poetas – tokia Gedimino Jokūbonio skulptūra pasitinka miestan atvykstančius svečius. Anksčiau čia skubėdavo nuotakos padėti puokštę, buvo graži abiturientų tradicija po paskutinio skambučio ateiti prie šio paminklo ir patikėti Maironiui savo  ateities troškimus.

Anksčiau čia skubėdavo nuotakos padėti puokštę, buvo graži abiturientų tradicija po paskutinio skambučio ateiti prie šio paminklo ir patikėti Maironiui savo  ateities troškimus.

Visai netoli – prie Kauno Katedros Bazilikos – palaidotas Maironis. Ramybės valandėlę mokiniai prisiminė jo eilėraščius „Trakų pilis“, „Nuo Birutės kalno“, „Kur bėga Šešupė“, „Lietuva brangi“ ir kitus. Negalima jų pamiršti, nes tie žodžiai įrašyti ne knygų puslapiuose, bet žmonių sąmonėje. Jais poetas šaukė tautą pabusti iš  dvasinio sąstingio ir  dirbti dėl tautos gerovės, mylėti  tėvynę ir jos žmones.

Kauno Rotušės aikštėje pastatytas Motiejaus Valančiaus paminklas (skulpt. Leonas Žuklys, archit. Algimantas Sprindys). „Aušros” gimnazistai gerai žino žemaičių vyskupo veiklą (blaivybės brolijų, daraktorinių mokyklų steigėjas, knygnešių globėjas, rašytojas) ir tvirtą jo charakterį. „Palangos Juzė” dar ir šių dienų mokinius gerai nuteikia ištiktukų gausa. Dailės mokytoja Jūratė Milkevičiūtė klausia mokinių: „Tai kuo, be siuvėjo amato, dar pasižymėjo Juzė?” Gimnazistai vienbalsiai  šaukia: „Jis skripkelę nešiojosi, griežė”. Taigi, Juzė dar buvo ir muzikantas, linksminęs kaimo žmones.

Žilą senovę mena Perkūno namas. Tai senas, originalus gotikinės architektūros paminklas, pastatytas XV a. II pusėje. Pastatas mūrinis, su puošniu frontonu ir erdviais rūsiais. Dailės mokytoja Jūratė Milkevičiūtė priminė, kad pagrindinis pastato fasadas papuoštas stačiakampėmis dekoratyvinėmis nišomis ir Saulės simboliu, sudarytu iš glazūruotų akmenų.

Didysis kunigaikštis pasakęs, jei laimės mūšį, pastatys bažnyčią. Dievas  padėjo laimėti mūšį, o Vytautas Didysis išpildė savo pažadą – pastatė bažnyčią.

Lietuvių tautos šviesuolio, „deimančiukų ieškotojo“ Juozo Tumo-Vaižganto memorialinis butas – muziejus įkurtas 1995 metais, čia rašytojas gyveno paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį. Namas, stovintis šalia vienos seniausių Kaune Vytauto bažnyčios, tada buvo pažymėtas šeštuoju numeriu ir priklausė daktarui Petrui Musteikiui. Vaižgantas išsinuomojo 4-ąjį butą, kai buvo paskirtas Vytauto bažnyčios rektoriumi. Muziejus pradėjo veikti 1997 metų liepos 8 dieną.

Istorijos mokytoja Liūda Varnienė priminė legenda tapusį pasakojimą, kaip 1399 m. prie Vorsklos upės vykusiame mūšyje su mongolais totoriais kovėsi Vytauto Didžiojo kariuomenė. Didysis kunigaikštis pasakęs, jei laimės mūšį, pastatys bažnyčią. Dievas padėjo laimėti mūšį, o Vytautas Didysis išpildė savo pažadą – pastatė bažnyčią, kuri  Vaižganto švelniai vadinta Vytautine. Taip ir liko iki šių dienų toks pavadinimas. Prie tekančios Neries  vienuoliktokai žiūrėjo į bažnytėlės kylantį bokštą ir stebėjosi įspūdingu reginiu. Senutėlė šventovė tebestovi, bet žilagalvis Vaižgantas jau seniai nebeateina...

Gražuolė Neris pakvietė gimnazistus įgyvendinti praktiškai išmoktas fizikos pamokas. Padedami mokytojos Algirdos Surblienės mokiniai skaičiavo upės  bangų greitį. Taigi, Kauno senamiestis yra ne tik  istorinis, kultūrinis, bet ir literatūrinis – jame nuolat vyksta įvairūs renginiai, būriuojasi turistai. Birželis – puiki galimybė miesto mokiniams, kai vyksta egzaminų maratonas ir abiturientams reikia ramybės,  įgyvendinti projektus.

Literatūrinis, istorinis ir meniškasis Kauno senamiestis
Kauno „Aušros“ gimnazijos vienuoliktokai pažintinėje išvykoje po senamiestį su mokytojomis M.Gustainiene, L.Surbliene, J.Milkevičiūte, L.Varniene
Literatūrinis, istorinis ir meniškasis Kauno senamiestis
Kauno „Aušros“ gimnazijos vienuoliktokai pažintinėje išvykoje po senamiestį su mokytojomis M.Gustainiene, L.Surbliene, J.Milkevičiūte, L.Varniene
Literatūrinis, istorinis ir meniškasis Kauno senamiestis
Kauno „Aušros“ gimnazijos vienuoliktokai pažintinėje išvykoje po senamiestį su mokytojomis M.Gustainiene, L.Surbliene, J.Milkevičiūte, L.Varniene

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų