Festivalio paantraštė „Autografai“ būtent ir simbolizuoja artimą rašytojų bei poetų kontaktą su skaitytojais, daugiau bendrumo ir tiesioginio ryšio. Nacionaliniame dramos teatre, kur vyks didžioji dalis festivalio renginių, bus sukurtos specialios erdvės, kuriose skaitytojai kviečiami susikurti asmenukes su autoriais, gauti jų autografus, pabendrauti. Dar vienas festivalio „Vilniaus vartai“ siurprizas – specialiai jam grafikės Jūratės Kemeklytės Bagdonienės sukurtas ekslibrisas. Renginių dalyviai raginami atsinešti su savimi knygas ir jas papuošti specialia žyme.
Viena „Vilniaus lapų“ scenos žvaigždžių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Rastauskas neslepia: susitikimai su skaitytojais jį įkvepia.
Po vieno tokio savo mėgstamame žurnale „Moteris“ jis publikavo tekstą „Asmenukė su skaitytoja“. Jame R.Rastauskas rašė: „(…) aš juk ir gyvas tik tol, kol jūs skaitot mane; mes juk ir rašome tam, kad bent valandai ištrūktumėt iš virtuvės, iš vaikų kambario, nuo vėjaraupių ir mononukleozės, nuo cigarečių dukros kuprinėje, nuo patyčių sūnaus klasėje, kurios stingdo, išjungia, bloškia dvokiančių konteinerių dugnan, pačion apačių apačion, kad išsinertumėt iš kasdienybės gyvatės odos – iš lažo virti, adyti, skalbti, bet likti traukos objektu; mes tam ir rašom, nendrele, tuos muzikinius sveikinimus, tuos linkėjimus pasveikti; it kompiuterio pelė kalbos sūryje, it Edmonas Dantesas, būsimasis grafas Montekristas, Albos salos kalėjime graužiam, gręžiam ir rausiam tą netvarų tunelį, kuriuo jūsų vaizduotė persikeltų – ne, tik nevadinkit to pasaka – į ūkanotų krantinių, ūksmingų parkų ir saulėlydžio gaisais skrodžiamų įlankų pasaulį, kuriame nėra nei ligų, nei smurto – vien nuo žemės pakylėjantis gūsis, irgi savaip skausmingas, savaip aštrus, bet vis dėlto anapus sentimentalaus blizgesio ir, viliuosi, bevaisio santykių aiškinimosi prievolės – štai jūs einat kita Gedimino prospekto puse basa per lietų su mano tomeliu it kūdikiu ant sulenktos rankos alkūnės – po juo turbūt svarbūs biuro ar ministerijos dokumentai neperšlampamam ir neperšaunamam aplanke – ir tas literatūrinio provincijos Drakulėno sumeistrautas iliuzijų karstelis jūsų rankose šviečia it kosmitų pasiųstas gyvasties matavimo prietaisas svarbiausiai diagnozei patvirtinti – skaitanti moteris gali viską!“
Kita festivalio žvaigždė rašytoja Danutė Kalinauskaitė pasakojo turinti savo kūrybos gerbėjų, iš kurių sulaukia ne tik dėmesio, padėkų ar pagyrų. Skaitytojai jai pasiūlo kūrybos idėjų, kalbos perlų ar net siužetų.
„Turiu vieną nuolatinę skaitytoją, iš kurios atminties „klondaikų“ semiu nuolat. Jai 83 metai. Po daugelį mano tekstą pasibarstę auksinių smilčių iš jos gyvenimo. Vyras, per patį Nemuno ledonešį skubantis pas meilužę – su konservų dėžute ir „Pliskos“ buteliu portfelyje šokinėjantis nuo lyties ant lyties. Baldai iš 188... metais nuskendusio laivo – kambaryje stovi visa kapitono kajutė. Žiemą šaltyje pernakt nuo kvėpavimo prie burnos apledėjanti antklodė. Galėčiau vardint ir vardint“, – pasakoja festivalio „Vilniaus lapai“ dalyvė D.Kalinauskaitė.
Jei ne ponia Stasė, galbūt D.Kalinauskaitė nebūtų parašiusi apsakymo „Norėčiau būti Karenina“.
„Ji papasakojo beveik neįtikimą istoriją , kaip kadaise, jaunystėje, ilsėjosi Adleryje ir susipažino su tokiu Dmitrijumi, inžinieriumi iš Baku. Tuo metu, kai jos kambariokės poilsinius kelialapius išnaudojo „na vsiu katušku“, jie tik gulėdavo ištuštėjusiame pliaže greta vienas kito ant rankšluosčių, ir tas Dmitrijus pirštų galiukais vos vos, pačiais receptoriais, ją paliesdavęs. Tik tiek. „Jei jis būtų buvęs siuvėjas (bet siuvėjas jis nebuvo), jam būtų pavykę be žirklių, net siūlo į adatą neįvėrus, pasiūti jai ploniausią, tokį ploną, kad beveik nesamą, rūbą. Rūbą iš oro...“ Po to gyvenime, sako ponia Stasė, ji turėjusi vyrų, bet to, ką patyrė su anuo, daugiau su niekuo nepatyrė. Kas tai? Laimės neišsipildymas, sako. O jis dažnai, kaip ir bet kokia stoka, yra kur kas daugiau nei pati laimė, pats turėjimas, nors mums ir atrodo priešingai. Iš tos stokos ir išsirutuliojo šita istorija...“
Festivalį organizuoja Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija ir Lietuvos rašytojų sąjunga. Festivalio partneriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, „Alma littera“, Valstybės pažinimo centras, naujienų portalas 15min, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, ryšių su visuomene agentūra „PR Service/Edelman Affiliate“.
Festivalio programa ir informacija – ČIA.
