Laikinasis Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis žurnalistams penktadienį Vyriausybėje sakė, kad susitikime su Vilniaus savivaldybės, Kultūros paveldo departamento atstovais svarstyta, jog kol kas skulptoriaus Andriaus Labašausko projektas – partizanų bunkerį primenanti kalva – nėra „išplėtotas techniškai“. Todėl, pasak jo, vertinti, ar jis atitinka paveldosaugininkų reikalavimus, t.y. ar jis yra „objektas plokščioje aikštėje, ar plokščios aikštės reljefas, yra per ankstyva“.
„Kai bus konkrečiai pagal ekspertų išvadas iki kitos savaitės vidurio pateikti visi pastebėjimai, pasiūlymai projekto autoriui ir projekto autorius, atsižvelgdamas į pasiūlymus, parengs techninius projekto brėžinius, tada ir paaiškės, ar atitinka projektas vertingąsias savybes, ar ne“, – teigė jis.
KPD direktorė Diana Varnaitė sako, kad sutarta, jog Vyriausybės komisija pasikvies atestuotą nekilnojamojo kultūros paveldo specialistą. Ką kviesti, greičiausiai bus leista apsispręsti patiems memorialo autoriams.
„Greičiausiai tai bus ekspertas architektas, kuris ir turės įvertinti memorialo atitikimą arba neatitikimą vertingosioms savybėms ir pasiūlyti sprendimo būdus“, – žurnalistams teigė D.Varnaitė.
Kas lygu yra lygu ir kvestionuoti tos vertingosios savybės šiandien niekas neketina, antraip įsiveltumėme į teisinį nihilizmą.
Jei projektas neatitiks paveldosauginių reikalavimų, A.Mačiulis sako, jog bus kreipiamasi į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, prašant patikslinti vertingąsias aikštės savybes. Tuo metu D.Varnaitė abejoja galimybe, jog ekspertai atsisakytų reikalavimo išlaikyti lygų aikštės reljefą. Ji teigia suprantanti viešąjį interesą, bet taip pat primena ir viešąjį interesą dėl teisės aktų laikymosi.
„Kitaip sakant, kas lygu yra lygu ir kvestionuoti tos vertingosios savybės šiandien niekas neketina, antraip įsiveltumėme į teisinį nihilizmą“, – tikino ji.
Posėdyje dalyvavęs memorialo autorius A.Labašauskas sako, kad gavęs pastabas spręs, ką galėtų keisti. Jis pats savo kūrinį laiko skulptūriniu objektu, o ne architektūriniu elementu, kuris galėtų keisti aikštės reljefą.
Gerai, kad diskusijos vyksta. Manau, kad tai yra teigiamas procesas.
„Gerai, kad diskusijos vyksta. Manau, kad tai yra teigiamas procesas“, – sakė A.Labašauskas, paklaustas, kaip vertina kritiką savo projektui bei diskusijas, ar jis apskritai gali būti statomas.
D.Varnaitė taip pat minėjo, jog darbo grupei pasiūlė kreiptis į Valstybinę kultūros paveldo komisiją, kuri galėtų būti „arbitras suderinant visas nuomones“, tačiau tam komisija nepritarė. KPD direktorė pažymėjo, kad galutinis projektas dar bus teikiamas vertinti visuomenei.
Direktorė taip pat pabrėžė, jog dėl kitų vertingųjų savybių – aikštėje buvusių šviestuvų, suoliukų – „problemų tikrai nėra“, kadangi su savivaldybe sutarta, jog aikštės elementai bus grąžinti į skverelį greta aikštės, priešais Užsienio reikalų ministeriją.
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sako, jog jei darbai vyks sklandžiai, memorialas turėtų atsirasti kitąmet.
„Jeigu viskas vyks sėkmingai, tai yra įmanoma“, – pridūrė jis, paklaustas, ar memorialas atsiras iki kitų metų pabaigos.
Memorialas laisvės kovotojams rekonstruotoje Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas iki kitų metų gruodžio 1-osios, jam įrengti Kultūros ministerija skirs iki 500 tūkst. eurų, darbus vykdys Vilniaus savivaldybė.
Diskusijos dėl šios aikštės likimo vyksta nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
Partizaninis judėjimas prieš sovietų okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais.
