LXV Vilniaus aukcionas taip pat atskleidė, kad nepaisant to, jog dėl karantino ribojimų aukciono renginiui teko persikelti į internetą, šis laikotarpis – geras laikas įsigyti vertingų meno kūrinių ne tik kolekcijoms, bet ir namų interjerui.
„Nors dažnai galvojama, kad meno vertybių aukcionuose įprastai dalyvauja tik kolekcionieriai, perkantys kūrinius kaip investiciją, iš tikrųjų rezultatų analizė rodo, kad šį kartą pirkti labai įvairaus kalibro kūriniai tiek žanro, tiek kainų ribų požiūriu.
Viena vertus, tai reiškia, kad specialiai sukurta virtuali platforma padrąsino dalyvauti tuos, kurie įprastai nedrįsta atvykti į renginį ir patirti tą ypatingą atmosferą, o kita vertus, tai rodo, kad prieš šias šventes, kurias tikriausiai teks švęsti labai uždaroje aplinkoje, daugelis įsigijo kūrinių kaip dovaną sau ar norėdami nudžiuginti artimuosius.
Vadinasi, menas lietuvių gyvenime užima vis didesnę ir svarbesnę vietą ir tai yra tiesiog puiku“, – teigia Vilniaus aukciono vadovė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.
Iš viso aukcione parduota daugiau kaip 30 proc. kolekcijos lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo apie 23 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXV Vilniaus aukciono kūrinių įprastai triumfavo tapyba, tačiau šįkart – dvi labai ypatingos drobės: aukcione debiutavęs, iki šiol Lietuvoje nematytas J.Čeponio kūrinys „Po skėčiais“ (1992) ir aukciono „viršeliu“ tapęs, vienas ankstyviausių P.Gailiaus darbų „Cirko artistai“ (~1952) parduoti už vienodą – 6,4 tūkst. eurų – kainą.
Simboliška, kad žmones gąsdinančiu laikotarpiu trečiuoju brangiausiai parduotu kūriniu tapo išskirtinė dailininko Igorio Piekuro (1935–2006) drobė „Pavojus“ (1968), parduota už 5,6 tūkst. eurų.
Tiesa, aršiausia ir labiausiai įtempta kova vyko dėl kitų dviejų kūrinių. Kaip ir buvo prognozuojama, aukciono dalyvius itin viliojo gerai žinomo ir vertinamo dailininko A.Žmuidzinavičiaus nedidelio formato peizažo „Trobėsiai Dauguose“ (1954). Jo pradinė kaina pakilo nuo 1,2 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų.
Kitas intrigas kurstęs kūrinys peržengė drąsiausius lūkesčius ir prognozes: dėl S.Dali sausa adata atliko kūrinio „Alchemikas | L‘Alchemiste“ (1973–1975) vyko tokios ambicingos varžytuvės, kad jo pradinė kaina kilo šešis kartus – nuo 0,5 tūkst. iki 3,1 tūkst. eurų.
Dr.S. Skaisgirytės-Makselienės teigimu, šis aukcionas parodė, kad meno rinkoje padvelkė nauji vėjai: atėjo sėkmės laikas kombinatų „Dailė“ produkcijai, o taip pat lietuviai atsigręžė į grafikos juvelyru vadinamo Mariaus Liugailos (1953–2013) kūrybą – jo darbų kainos kilo iki 60 proc. ir buvo parduoti akimirksiu.
„Šįkart galbūt mažesnio dėmesio sulaukė rubrikos „Knygos“ lotai – tie, kuriems reikia skirti daugiau laiko ir tiesioginio kontakto – labiau pasidomėti, įsigilinti. Nepaisant to, kad šiuo metu mūsų socialinis gyvenimas tarsi ir stabtelėjo, akivaizdu, kad šiem lotams tiesiog pritrūko daugiau laiko“, – sako ji.
Be jau paminėtų lotų, LXV Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Liudo Truikio (1904–1987), Silvestro Džiaukšto, Prano Domšaičio (1880–1965), Adomo Galdiko (1893–1969), Jūračio Zalenso (1952–2015), Leono Striogos, Bronės Mingilaitės-Uogintienės (1919–1983), Vytauto Kasiulio (1918–1995), Romo Viesulo (Veselauskas, 1918–1986), Kazio Šimonio (1887–1978), Albino Elskaus (Bielskis, 1926–2007) ir kitų gerai žinimų autorių kūriniai.
Artimiausias Vilniaus aukcionas vyks kitų metų kovo mėnesį, jo meno vertybių rinkinys bus baigtas formuoti iki 2021 m. vasario 15 dienos. Per šį laiką, 2021 m. sausio–balandžio mėn. Vilniaus aukciono namai kartu su sostinės galerija „Kunstkamera“ planuoja meno gerbėjus pakviesti į Meno istorijos mokyklos paskaitų ciklą „Visuotinės Vakarų meno istorija“, kuriame per keturis mėnesius planuojama perskaityti 30 įdomių temų, apimančių meno raidos istoriją nuo Paleolito iki pat šių dienų.
