– Maestro, papasakokite apie savo skrydį.
– Jis tiesiog buvo truputį ilgesnis – ne į Rygą ar Paryžių. Ir šalis ne Europoje, tad reikėjo daugiau dokumentų, prevencijai nuo koronaviruso skirtų dokumentų. Bet savo gyvenime skrydžiuose, trunkančiuose visą naktį, esu praleidęs nemažai laiko. Tad nieko ypatingo jame nebuvo. Naktis – bemiegė, ateinanti diena – sunki, o viską reikia surepetuoti.
– Kad būtų tobula?
– Dėl šito kol kas visai neaišku: repetavome prieš tai, tą darome dabar, bet rezultatas priklausys ir nuo tam tikrų techninių dalykų. Juk spalio 22 d. gala koncertas prasidės nuo arijų ir ansamblių, vėliau bus atliekama „e-Carmen“, o baigsis „Ten Walls Symphony“. Stilistiškai jos itin skirtingos ir reikalauja individualių sprendimų.
– Nerimą turbūt kelia pasirodymų skaičius, nes dalyvauti 6 pasirodymuose vienam orkestrui prireiks nemažai ištvermės.
– Bet turime suprasti, kad tai Lietuvos diena ir kiekviena šalis turėtų šį kultūrinį pasirodymą išnaudoti. Išnaudoti maksimaliai. Be to, turime tokią režisierę kaip Dalia Ibelhauptaitė, kuri nori dar daugiau. Bet aš čia labai švelniai kalbu. Aš ją labai gerbiu ir myliu, bet ji išspaudžia iš mūsų paskutinį kraują (juokiasi).
Taigi pasiruošimą vertinu kaip sudėtingą, mat per itin trumpą laiką reikia padaryti daug skirtingų dalykų. Juk „e-Carmen“ yra spektaklis, o šio tipo kūriniai nerepetuojami per du kartus.
– Ar savo vadovaujamą orkestrą atsivežėte iš patriotizmo muzikai ar šaliai?
– Šie dalykai tiesiogiai susiję. Žinoma, kad „Expo2020“ yra ne tik didelis kultūrinis, bet ir politinis įvykis. Juk kiekviena šalis save reprezentuoja.
Man didelė garbė atstovauti savo šaliai ir aš džiaugiuosi, kad vyko konkursas, kuriuo ir nuspręsta, kas dalyvaus parodoje. Todėl atsisakyti, ar nespėti, negalime. Mes turime padaryti, kad viskas būtų labai gerai.
– D.Ibelhauptaitė yra minėjusi, kad Lietuvos kultūra yra ne tik tautiniai kostiumai, skudučiai ir sutartinės.
– Taip, „e-Carmen“ yra lyg ir Bizet, bet ne visai. Pirmą kartą išgirdus šią operą, manyje kilo labai daug prieštaravimų. Taip, tai inovatyvu, įdomu, bet tai nėra „Karmen“, todėl turiu būti sąžiningas – man reikia peržengti tam tikrą barjerą.
– Bet yra kažkokia dalis, kuri priima tai ir leidžia peržengti laiptelį?
– Čia palietėte labai gilią temą. Nenoriu kritikuoti, nes tai – visiškai kitas stilius. O tam, kam tai priimtina, tegul ir džiaugiasi. Mes juk atliekame „e-Carmen“, nes tai D.Ibelhauptaitės pastatymas ir tam tikra Bizet adaptacija, sukurta M.Adomaičio.
– Kaip manote, kaip Dubajuje priims lietuvišką muziką? Atliksite ir Čiurlionio, ir Klovos kūrinius.
– Aš neįsivaizduoju kiek rytoj bus publikos, kaip klausys lietuviškos muzikos, o galų gale, kaip iš viso priims operinę muziką. Visgi Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvena daug išsilavinusių žmonių, kurie tikrai supranta europietišką kultūrą.
– Ar įsivaizduojate, kaip veiks „Jubilee“ scena?
– Neįsivaizduoju, nes nemačiau. Svarbu, kaip veiks įgarsinimas, o salės dydis man visiškai nerūpi. Ar diriguoju Panevėžyje, ar Dubajuje, kitaip nediriguosiu. Patikėkit. Kiekvienas sąžiningas muzikantas dirba taip pat. Iš pagarbos muzikai ir profesijai.
– Kaip gyvuoja jūsų orkestras?
– Jis yra didelis – jame beveik 100 muzikantų. Bet į Dubajų atvyko žymiai mažiau – 50. Kai kurios uvertiūroms reikia visos sudėties, deja, atvežti simfoninį orkestrą nėra taip paprasta. Tą sau gali leisti kitos šalys... Nors manau, kad ir Lietuva tą būtų galėjusi padaryti.
– 50 žmonių – nėra mažai.
– Man per mažai! (juokiasi) Norėčiau, kad tokiuose dalykuose parodytume viską, ką galime geriausio. Mes ir dabar labai stengiamės tai padaryti, bet minimaliomis priemonėmis ir išlaidomis.
– Bandote išlįsti pro adatos skylutę?
– Taip, taip ir yra!
TAIP PAT SKAITYKITE: Almas Švilpa Dubajuje dainuos pirmą kartą: tai proga papasakoti apie tą mažą taškiuką žemėlapyje
TAIP PAT SKAITYKITE: I.Prudnikovaitė Dubajuje vaidins „e-Carmen“: Lietuvos kūrybinis potencialas yra laisvas ir „karmeniškas“