Kauno modernioji architektūra atspindi politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris buvo būdingas po Pirmojo pasaulinio karo naujai susikūrusių ar atsikūrusių Europos valstybių sostinėms. Iš provincijos miesto Kaunas staiga ėmė virsti elegantišku didmiesčiu, su dideliais užmojais, moderniu „Metropoliu“. Miesto architektūra įkūnijo veržlumą, kūrybą, naujos tapatybės kūrimą, architektūra atspindėjo sykiu ir kultūrinę nuotaiką, ir politinį klimatą.
Ir ši paroda gali būti įdomi ne tik architektūra besidomintiems žmonėms, bet ir žvelgiantiems į socialinius, kultūrinius procesus platesniu žvilgsniu. Tai, kad būtent ši paroda pasirinkta „Flux“ programai, atrodo visiškai dėsninga, nes Kauno architektūros formavimusi įtaką padarė ir Italija. Kaip pasakojo kultūros atašė Julija Reklaitė, paroda „Optimizmo architektūra“ buvo inicijuota atsiremiant į mintį, kad tarpukariu mūsų architektai studijavo Romoje, musolininė architektūra turėjo įtakos Kauno architektūrai.
Šios parodos kuratoriai – Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė ir Vaidas Petrulis. Parodos rengėja – Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Parodos pristatyme M.Drėmaitė sakė, kad su Italija Kauno architektūra siejasi tiesiogiai – du žymiausi Kauno statytojai, Stasys Kudokas ir Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, studijavo Romoje ir iš čia atsivežė labai daug idėjų. „Apskritai tarpukario Lietuvos intelektualinė kultūra labai daug ko sėmėsi iš Romos, ir sąsajos su itališkuoju modernizmu, netgi su idėjom apie valstybės viršenybę prieš individą buvo svarbios“, – sakė M.Drėmaitė. Tačiau ji pabrėžė, kad Lietuvos architektūros raidos tyrinėjimai svarbūs ir patiems italams, mat jie pastaraisiais metais peržiūri savąjį modernizmo palikimą.
„Jiems svarbu tai ir politiniu požiūriu – kaip vertinti musoliniškąją architektūrą – nes ji buvo labai susijusi su politiniais užsakymais“, – sakė M.Drėmaitė. Ji sakė, kad italams Kaunas, jo architektūra, kaip teko įsitikinti jau prieš dvejus metus rengiant seminarą Romoje, yra nepažinta ir neatrasta modernizmo sostinė.
M.Drėmaitė sako, kad italai ir mums patiems padeda įžvelgti kai kuriuos kitus mūsų architektūros kampus, – tarkime, užduoda klausimus, kurių istorikai iš kitų šalių dažniausiais neužduoda – kokia buvo JAV įtaka, kas buvo miesto plano keitimo protagonistas, italai negalėjo patikėti, kad nebuvo vieno žmogaus, kuris prižiūrėjo viso architektūrinio plano rengimą. Italams įdomu ir tai, kiek kišosi į architektūrinio plano rengimą politikai, o jie Kaune tame labai aktyviai nedalyvavo. „Buvo geras postūmis pabėgti nuo lokalaus žvilgsnio iš vidaus, pažiūrėti į Kauną, kiek jis provincialus, kiek jis šiuolaikiškas, kiek jis būdingas visos Europos procesams“, – sakė M.Drėmaitė.
Mokslininkė sakė, kad lietuvių architektūra pasaulyje žinoma dviem aspektais – dėl Vilniaus baroko ir Kauno tarpukario modernizmo. Pastarasis architektūrinis aspektas vis dar vis mažai pažįstamas, bet pasaulyje jau atkreipiamas dėmesys ir į jį. Ir paroda Italijoje šį susidomėjimą turėtų dar labiau padidinti.
Beje, netrukus turi pasirodyti ir knygos „Optimizmo architektūra“ leidimas anglų kalba.
15min žurnalisto kelionę į Romą apmokėjo Lietuvos kultūros institutas. Straipsnio turiniui tai jokios įtakos neturi.