Taip pat ji buvo viena pirmųjų dar XX a. 7-ąjame dešimtmetyje mene pradėjusių naudoti neonines lempas. Laiko ir erdvės sąvokas savo kūryboje nuolat gvildenusi menininkė, nepaliaujamai ieškojo būdų galerijų erdvėse apgyvendinti gamtos reiškinius ir aiškintis begalybės ribas. 12-ojoje Kauno bienalėje PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT Kauno paveikslų galerijoje bus galima išvysti žymų menininkės video darbą „Laiko matavimas“ („Measuring of Time“), kuriame menininkė siekia neįmanomo – išmatuoti laiką.
Suvaldyta gamta ir permainingi vaizdai
Laurą Grisi visada žavėjo gamta ir jos reiškiniai. Saulė, vėjas, vanduo – tai tik keli menininkės mėgti minimalistinių instaliacijų siužetai. Tačiau, kaip teigė pati menininkė, ji nenorėjo gamtos reiškinių paversti objektais, o veikiau atkurti jų kuriamas patirtis. Todėl, jos kurtos gamtos reprezentacijos įtaigios ir ne tipiškos. Menininkė yra sukūrusi lietaus ir vėjo kambarius, galerijos erdvėse atkūrusi saulėlydį ir rūką. Gamtą imituojantys darbai leidžia žiūrovui pasinerti į meditatyvų pasaulį, kuriame viskas veikia pagal tobuliausius gamtos dėsnius.
Tačiau, tai ne vienintelis L.Grisi būdas įtraukti žiūrovą į meninį vyksmą. Dar ankstyvoje savo kūrybos stadijoje menininkė pradėjo kurti „permainingų paveikslų“ seriją. Jai priklausantys tapybos darbai susideda iš kelių plokštumų, kurias menininkės parodų lankytojai gali judinti ir keisti vietomis, taip konstruodami norimą vaizdinį ir jo prasmę. Tokios menininkės praktikos siekia visapusiškai įtraukti žiūrovą, paversti jį aktyviu kūrinių suvokėju, ar net megzti su juo dialogus. Būtent jos padėjo sukurti unikalų meninį Lauros Grisi raiškos braižą, išskiriantį ją iš kitų ir padedantį konstruoti kone matematiškai tikslią, tačiau eksperimentams ir pokyčiams atvirą pasaulio reprezentaciją.
Begalybės matmuo: Laura Grisi 12-ojoje Kauno bienalėje
Dykumoje sėdinti moteris, vieną po kitos skaičiuoja smėlio kruopeles. Toks vieno įsimintiniausių XX a. 7-ąjame dešimtmetyje L.Grisi video darbų siužetas. Darbą jau visai netrukus bus galima pamatyti 12-ojoje Kauno bienalėje PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT, tyrinėjančioje kelionės būsenas ir kintančio identiteto sąvoką. Įtaigiame ir meditatyvia estetika pasižyminčiame menininkės video darbe, subtiliai atsiskleidžia dezorientacijos jausmas, patiriamas siekiant susigaudyti begalinėje ir belaikėje erdvėje, ar tiesiog gyvenime, nesibaigiantis laukimas ir stovėjimas vietoje – tarpinėje būsenoje po išvykimo ir prieš atvykstant.
