Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atveriama istorinių fotografijų paroda

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje spalio 23 d. atveriama Lietuvos dailės muziejaus kilnojamoji stendinė paroda „XIX a. II p.–XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“. Parodoje lankytojai išvys įamžintus svarbiausius istorinius įvykius, asmenybes.
Mažosios Lietuvos spaudos ir visuomenės veikėjas, publicistas, Tilžės akto (1918 m.) signataras Martynas Jankus su su dukromis Elze ir Ede. 1923-iųjų vasara.
Mažosios Lietuvos spaudos ir visuomenės veikėjas, publicistas, Tilžės akto (1918 m.) signataras Martynas Jankus su su dukromis Elze ir Ede. 1923-iųjų vasara. / Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Kilnojamoji stendinė senųjų fotografijų paroda „XIX a. II p.–XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“ bus eksponuojama iki lapkričio 9 d.

Ją parengė Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS).

Parodą sudaro teminiai stendai, kuriuose panaudotos senosios fotografijos iš 25 Lietuvos muziejų, dalyvaujančių tarptautiniame senųjų nuotraukų, sukurtų pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.) skaitmeninimo ir sklaidos projekte „EuropeanaPhotography“ (www.europeana-photography.eu), rinkinių. Iš viso šiame projekte, kuris įgyvendinamas 2012–2015 m., jau dalyvauja 36 Lietuvos muziejai.

Dalis parodos stendų skirta Lietuvai svarbiems įvykiams, jubiliejams pažymėti: Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos, Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės įkūrimui, Žemaičių krikšto jubiliejui, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui „Lituanica“ per Atlantą, XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos tautiniam sąjūdžiui, 1863 m. sukilimui.

Kita stendų dalis pasakoja apie Lietuvos iškilias asmenybes. Čia pateikiamos nuotraukos, faktinė informacija apie Lietuvos patriarchą Joną Basanavičių, pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną, kalbininkus Joną Jablonskį, Kazimierą Būgą, teisininką Mykolą Romerį, Vilniaus kultūros ir visuomenės veikėjus Mariją ir Jurgį Šlapelius, verslininką ir visuomenės veikėją Petrą Vileišį, poetus Maironį ir Antaną Baranauską.

Trečioji stendų dalis skirta Lietuvos dvarams ir jų šeimininkams. Parodos lankytojams pristatomi Rietavo, Rokiškio dvarai, pasakojama apie Palangą bei Kretingos ir Palangos dvarų šeimininkus Tiškevičius, Plungės ir Rietavo kunigaikščius Oginskius, didikus Tyzenhauzus, Radvilas, bajorus Kosakovskius. Didelė dalis fotografijų, liudijančių apie šių dvarų gyvenimą XIX a. pab. – XX a. pradžioje, yra sukurta pačių dvarininkų arba jiems užsakius, nacionalizavus dvarus perduota juose įsikūrusiems muziejams ir čia išsaugota iki šiol, o dabar skaitmeninama ir, naudojant šiuolaikines informacines technologijas, pristatoma visuomenei.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs