Parodos, siekiančios atskleisti harmoningą bendrosios žmogaus kultūros raidą, dalyviai individualistai – Algis Ramanauskas, Gintaras Znamierowski, Jonas Valatkevičius, Donatas Srogis, Evaldas Jansas, Benigna Kasparavičiūtė – tai dailininkai, susitelkę prieš postmodernizmo propaguojamą kultūrą be idealų, be tradicijų, be ateities ir praeities.
Kai jaunuosius kūrėjus nustojo dominusi bendroji vertybių hierarchija, dalis vyresniosios ir jaunesniosios kartos menininkų susivokė, kad šiandien itin būtina tvirtybė, norint neprarasti meninės kūrybos, kūno kultūros ir laisvalaikio pomėgių svertų bei amžiais tikrintų dvasinių vertybių kriterijų ir idealų. Tai neįmanoma žengiant po vieną – svarbu jausti panašiai įsitikinusio kolegos petį!
Individualistai viską niveliuojančiai internacionalinei postmodernistų nuostatai mėgina priešpastatyti tautiškumą – ne tiesmuką, o žymiai imlesnės apimties, ne apibrėžtą tautinių motyvų ar tam tikrų stiliaus požymių, o sukaupusį dvasinę tautos patirtį.
Visi kaip vienas pripažindami tapybos ir video kalbos žavesį, jos spalvų, garsų, RGB ir CMYK tonų turtingus niuansus, jautrų tapybos ar ekrano paviršių, o tapybą ir video suvokdami kaip paveikslą, vertindami prasmingą laisvalaikį, turintys savo apibrėžtą unikalią erdvę, meninę kompoziciją, tuo pačiu – skirtingos meninės asmenybės.
Šios grupės dailininkai individualistai pakankamai modernūs, nes visi pasirinkę meninės improvizacijos būdą, turi sukūrę savitą plastinės raiškos modelį, originalią vaizduotę. Jų kūryba brandi, meistriška, prasminga, be tuščių žaismo efektų.
Kai kurie iš parodos dalyvių aktyviai sportuoja, kiti – labiau lavinasi dvasiškai, nemažai laiko skiria harmoningo ryšio su mūsų unikalia gamta paieškoms.
Laisvalaikis, sportas ir kultūra – lyg neatsiejami vienos gyvybės elementai. Gyvybės, kurios palaikymo ir globos negalima atidėti nė akimirkai, kaip negalima pavasarį atidėti sėjos ar rudenį derliaus dorojimo. Juk žmogus – fizinė ir dvasinė esybė, stovinti aukščiausiame raidos pakopos laiptelyje!
