Rugsėjį vykusioje protesto akcijoje kultūros sektoriaus darbuotojai reikalavo, jog per trejus metus jų atlygimai pakiltų 150 eurų, 75 eurais – jau kitąmet. Po derybų L.Ruokytė-Jonsson žadėjo, kad trūkstamų lėšų kultūros darbuotojų atlyginimams didinti bus ieškoma ir savivaldybių biudžetuose. Ketvirtadienį vykęs susitikimas buvo rengiamas siekiant aptarti galimą savivaldybių indėlį.
Nors apie sutikimą žiniasklaidos atstovai buvo informuoti, klausytis diskusijos jiems nebuvo leista.
Po susitikimo su savivaldybių atstovais kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sakė: „Susitarimo esmė – savitarpio supratimas ir bendras sutarimas dėl kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų kėlimo. Tai daugiau politinis įsipareigojimus trejiems metams į priekį, pradedant nuo 2019 m. sausio 1 d. Įvardinta labai konkreti suma – ministerija prisideda 19 eurų ir tuo pačiu prisideda ir savivaldybės.
Pasiūlymas buvo priimtas tikrai pozityviai. Merai sąmoningai elgiasi ir supranta reikalo esmę, geranoriškai bendradarbiauja. 32 savivaldybės iš 60 šiandien padėjo parašą ant mūsų parengto memorandumo, mūsų parengto simbolinio politinio susitarimo, kad ir savivaldybės prisidės prie šio gražaus tikslo, kad kultūros darbuotojų atlyginimas būtų sulygintas su švietimo ir mokslo darbuotojų atlyginimais.“
Memorandumo kol kas nepasirašiusios savivaldybės tai galės padaryti iki spalio 12 d. „Kaip girdėjome iš daugelio savivaldybių atstovų, jiems dar reikia pasitarti – ar su taryba, ar su kultūros taryba, ar meru. Bet bendras pritarimas buvo. Nelabai girdėjau balso, kuris pasakytų „ne“ šiam sprendimui. <...> Labai tikimės, kad ir likusieji merai padės savo parašą“, – sakė L.Ruokytė-Jonsson.
Paklausta, ar savivaldybių, kurių merai nepasirašys susitarimo, kultūros darbuotojai uždirbs mažiau, ministrė sakė: „Savaime suprantama, jei savivaldybė neprisideda, visi žinos, kad tos savivaldybės kultūros darbuotojai uždirba mažiau nei kiti.“
Pasak ministrės, siekiama, kad nuo 2019 m. kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimai augtų ne mažiau kaip 75 eur., nepriklausomai nuo to, ar kultūros darbuotojas dirba įstaigoje, pavaldžioje Kultūros ministerijai, ar savivaldybei.
Savo ruožtu Kultūros ministerija atlyginimų kėlimui iš biudžeto lėšų kitąmet žada skirti 3,5 mln eurų: „Preliminariai esam suplanavę ir 8,5 mln. 2020 m., 13,5 mln. 2021 m. Kol biudžetas nepatvirtintas, skaičiai simboliniai, bet jie daug žadantys. Aš manau, kad tikrai nebus prieštaraujančių, ypač Seime, žinant, kokias problemas sprendžiame. Tai yra mažiausiai uždirbantis sektorius ir nelabai tikėtina, kad tikrai priešinsis tokiam sprendimui“, – sakė L.Ruokytė-Jonsson.
Kai kurie savivaldybių atstovai teigė jautę spaudimą
Pirmoji memorandumą pasirašė Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst. Savo sprendimą ji motyvavo sakydama: „Mes savivaldybėje jau esame kalbėję, kad reikia kelti kultūros darbuotojų atlyginimus, nes jie labai maži, o gyvenimas, deja, galiu pasakyt, kad nelabai gerėja, nes kainos didėja visur.“
Vilniaus rajono savivaldybės kultūros įstaigose, merės teigimu, dirba apie 200 darbuotojų.
Memorandumą taip pat pasirašęs Kauno vicemeras Simonas Kairys teigė, jog Kauno savivaldybės kultūros įstaigose kultūros darbuotojų skaičius yra didžiausias visoje Lietuvoje: „Sveikintina iniciatyva atsigręžti į kultūros sektorių, į kultūros sektoriuje dirbančius žmones ir jų mažus atlyginimus. Manau, šitas kompromisas tarp savivaldybių ir ministerijos tikrai atneš naudą“, – kalbėjo vicemeras.
Pasak jo, siekiant padidinti kultūros darbuotojų atlyginimus, savivaldybei kitąmet reikės rasti papildomus 80–100 tūkst. eurų.
Įgyvendinant susitarimą su ministerija, Kelmės rajono savivaldybei kitąmet prireiks papildomų 32 tūkst. eurų. Savivaldybės meras Vaclovas Andrulis tai pat pasirašė memorandumą, tačiau teigė jautęs spaudimą iš ministerijos: „Suprantam, kad kultūros darbuotojams atlyginimus kelti reikia, bet jautėm spaudimą iš ministerijos. Pati pateikimo forma bent jau man asmeniškai buvo truputį nepriimtina. Bet kad kelti atlyginimus turim, čia ir kalbos nėra.“
Spaudimą pasirašyti memorandumą teigė jautęs ir dar vienos savivaldybės atstovas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų viešinama. Pasak jo, ministerija savivaldybėms nepaliko kito pasirinkimo.
Paklausta, kaip galėtų pakomentuoti tokią poziciją, L.Ruokytė-Jonsson sakė: „Manyčiau, kad memorandumas nėra spaudimas, memorandumas yra laisvanoriškas susitarimas, daugiau politinis dokumentas. Tai nėra kažkokia sutartis, kurią būtinai reikia įgyvendinti. Tai daugiau savo politinės valios demonstravimas. <...> Yra laisva valia. Nori pasirašai, nori nepasirašai. Nori, kad tavo kultūros darbuotojai uždirbtų tiek, kiek ir kitos savivaldybės darbuotojai, tai pasirašai. O jeigu ne... Reiškia, paskiri nuosprendį savo žmonėms. Ir aš manau, kad tie žmonės žinos, prie kurių durų eiti piketuoti, jei jų atlyginai nebus tokie patys, kaip kitos savivaldybės.“
