Pasak Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos pirmininkės Rasos Antanavičiūtės, „pernykštė apdovanojimų teikimo ceremonija buvo tikrai šauni dailės kritikų cecho šventė. Labai kviečiu dalyvauti šioje šventėje šiemet. Juk sunkioji, sudėtingoji dalis jau padaryta – tekstas parašytas, tereikia pateikti jį konkursui. Mūsuose kuriantys žmonės gauna ne per daugiausiai atgalinio ryšio, o šis konkursas yra gydanti tokios abstinencijos pabaiga“.
Pasiūlymų nominacijoms siekiama surinkti kuo įvairesnių ir iš kuo platesnio lauko. Poetas, eseistas, buvęs kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Gytis Norvilas ypač akcentuoja nepatogios kritikos svarbą sakydamas, kad „kritikas turėtų būti nepriklausomas, nepalenkiamas, nepatogus tiek visuomenei, tiek patiems menininkams“. Pasak jo, autonomijos praradimas „išskalauja“ gerai kritikai būtinas savybes – objektyvumą, drąsą ir kokybę. Norvilo vadovaujama Kultūros periodinių leidinių asociacija, kaip ir AICA Lietuvos sekcija, yra vienas projekto partnerių.
Kvietimas ir žiuri
Kaip ir pernai, siūlyti pretendentus į apdovanojimus kviečiami visi norintieji, įskaitant tekstų autorius, leidėjus, redaktorius, skaitytojus, menininkus ir žiūrovus. Nominuoti tekstus, radijo ir televizijos laidas, tinklalaides ir kitas iniciatyvas galima keturiose kategorijose: „Trumpoji forma“, „Ilgoji forma“, „Menininkų ir kuratorių tekstai“ ir „Metų reiškinys“. Savo pasiūlymus organizatoriai kviečia teikti el. paštu adresu apdovanojimai@artnews.lt iki 2024 m. kovo 17 d.
Atrankoje gali dalyvauti 2023 metais paskelbti darbai, kuriuose reflektuojami Lietuvos vizualaus meno lauko įvykiai, procesai, Lietuvos menininkų kūryba, taip pat – Lietuvos autorių tekstai apie kitų šalių meno reiškinius. Tai gali būti ir vieno menininko arba menininkės kūrybos refleksijos. Šiemet apdovanojimuose nebus vertinami moksliniai tekstai, sukurti kaip studijų programos dalis, nebent jie paskelbti straipsnių ar knygų pavidalu arba parodose. Jei tekstai publikuoti kitomis nei lietuvių arba anglų kalbomis, siūlant juos reikėtų išversti į vieną šių kalbų. Esant galimybei būtų gerai nurodyti ne tik teksto autorių ir pavadinimą, bet ir publikavimo vietą ir datą, o jei įmanoma – pateikti teksto kopiją arba nuorodą. Kitu atveju prašome pateikti kuo daugiau informacijos apie siūlomą tekstą ar tekstus, kad apdovanojimų organizatoriams būtų lengviau juos rasti.
Visus pasiūlytus tekstus, laidas ir kitas iniciatyvas vertins žiuri. Jos sudaryti trumpieji pretendentų sąrašai bus paskelbti gegužę. Birželio 1 dieną apdovanojimų įteikimo ceremonijoje LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje 9 laureatai bus apdovanoti piniginėmis 900 eurų vertės premijomis.
Dalyvauti šių metų komisijoje pakviesti menotyrininkė, meno kritikė Monika Krikštopaitytė, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, kultūros apžvalgininkė, kino kritikė Monika Gimbutaitė bei praeitų metų apdovanojimų laureatės menininkės Aurelija Maknytė ir Agnė Jokšė.
Keturios kategorijos
„Trumposios formos“ kategorija skirta nedidelės apimties darbams – tai straipsniai, interviu ir apžvalgos, radijo ir televizijos laidų bei tinklalaidžių epizodai, siužetai ir pan., t. y. ne tik rašytiniai tekstai. „Ilgosios formos“ kategorijoje vertinamos straipsnių serijos, tekstų rinkiniai, knygos, laidų ciklai ir kiti didesnės apimties darbai.
Menininkų ir kuratorių tekstai paprastai nepriskiriami meno kritikai, tačiau šiuose apdovanojimuose ir jie turi atskirą kategoriją. Tai gali būti, pavyzdžiui, meno rašymo (angl. art writing) publikacijos, parodų anotacijos, meno kūrinius lydintys tekstai, tekstinio pavidalo vizualaus meno kūriniai ar tiesiog spaudoje paskelbtos menininkų mintys. Iš visų kitų tekstų apie meną juos išskiria tai, kad šie tekstai neskirti apžvelgti, reflektuoti ar vertinti kitus meno reiškinius.
Paskutinėje – „Metų reiškinio“ – kategorijoje apdovanojimas skiriamas už išskirtinį indėlį į vizualaus meno kritikos raidą Lietuvoje. Tokiu reiškiniu gali tapti ne tik tekstas ar laida, bet ir tokio pobūdžio įvykis, kurį galima susieti su asmens, grupės ar organizacijos iniciatyva. „Metų reiškinio“ kategorijoje bus teikiamas tik vienas apdovanojamas.
Tęstinė iniciatyva
Apdovanojimų iniciatyva siekiama skatinti domėjimąsi tekstais apie šiuolaikinį meną, plėsti jų skaitytojų ratą, taip pat – stiprinti kritikų bendruomenę bei rašančiųjų tarpusavio solidarumą. Pernai vertinimui pateikta daugiau nei 360 kritikos tekstų.
Su 2023 metų laureatais galima susipažinti pranešimuose spaudai arba praeitų metų apdovanojimų teikimo ceremonijos įraše. Nuorodas į apdovanotus tekstus galima rasti pernykštės komisijos sudarytame trumpajame pretendentų sąraše.
Praėjusiais metais apdovanojimus lydėjęs meno kritikai skirtas renginių ciklas bus tęsiamas ir šiemet. Tarp numatomų renginių – paskaitos, susitikimai, kūrybinės dirbtuvės. Meno kritiko ir redaktoriaus Beno Easthamo LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje pernai skaityta paskaita „Kam reikalinga kritika?“ straipsnio pavidalu pasirodys šiemetiniame žurnalo „Teatras“ pavasario numeryje.
Projektas organizuojamas bendradarbiaujant su Tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Apdovanojimų iniciatorės – Šiuolaikinio meno centro komandos narės Virginija Januškevičiūtė ir Justina Zubaitė-Bundzė ir buvusi šiuolaikinio meno skaitmeninio žurnalo „Artnews.lt“ redaktorė Vaida Stepanovaitė. LNDM Nacionalinės dailės galerijos komandai atstovauja Goda Aksamitauskaitė ir Egla Mikalajūnė. Šiemet prie iniciatyvos prisideda naujas ŠMC kuratorių komandos narys Edvardas Šumila ir naujoji „Artnews.lt“ redaktorė Danutė Gambickaitė. Organizatoriai ypač džiaugiasi, kad Lietuvos kultūros taryba, pernai suteikusi paramą apdovanojimų iniciatyvai, projektą vėl finansuoja 2024 metais.
