Menotyrininkės J. Ludavičienės teigimu, šiuolaikiniame gyvenime su amatu mes susiduriame, kur kas dažniau negu galėtume pamanyti, tik ne taip jį vadiname. Tai intriguoja, tad kyla klausimas, kokia prasme mes kasdien vartojame žodį amatas?
„Amatas – tai gebėjimas savo rankomis įgyvendinti idėją ir šis gebėjimas reikalingas visose srityse. Tai – žinios, kurios reikalingos tam, kad bet koks darbas (nebūtinai meninis), būtų atliktas tinkamai ir kokybiškai, todėl amato išmanymas yra būtinas.“ – sako J. Ludavičienė.
Taip pat priduria, kad dažnai kuriantys žmonės sutelkia visą dėmesį tik į idėjų kūrimą ir nesidomi jų įgyvendinimu. Pasak jos, jie pamiršta, kad tikslus žinojimas, kaip idėją paversti realybe, yra lygiavertė darbo dalis, ir kad šis žinojimas nulemia idėjos sėkmę. Kita vertus, kokybės ir profesionalumo poreikis išlieka ir net stiprėja, tad galima teigti, kad amatai po truputį atgyja.
„Žmonės atsigręžia į amatą kaip į vertybę,“ – džiaugiasi J. Ludavičienė.
Amatu galima pavadinti ir pomėgį.
„Pastaruoju metu tikrai nemažai žmonių atranda amatus ir susiranda tokį laisvalaikio pomėgį, kai galima kažką pagaminti savo rankomis, pavyzdžiui, dekupažas,“– dar vieną amato galimą interpretaciją pateikia J. Ludavičienė. Jos teigimu, taip amatas įgyja visai kitą prasmę žmogui, nes savomis rankomis sukurtas daiktas atrodo mielesnis, brangesnis ir vertingesnis, o jo kūrimo procesas padeda nusiraminti ir atgauti harmoniją. Tokių laisvalaikio pomėgių populiarumas taip pat atskleidžia vis didėjantį išskirtinumo poreikį.
„Šiandien labai daug vartojama ir perkama, bet žmogui norisi to, kas būtų unikalu ir neįprasta, kad atspindėtų ne tūkstantį tokių pat kaip jis, o tik jį vienintelį.“ – visuomenės tendencijas analizuoja J. Ludavičienė.
Taigi pastebimas padidėjęs vienetinių, originalių ir rankomis pagamintų daiktų poreikis.
„Šiandien labai daug vartojama ir perkama, bet žmogui norisi to, kas būtų unikalu ir neįprasta, kad atspindėtų ne tūkstantį tokių pat kaip jis, o tik jį vienintelį.“ – visuomenės tendencijas analizuoja J. Ludavičienė.
„Pirkdamas tam tikrą drabužį, aksesuarą ar namų interjero detalę, žmogus nori jaustis globojamas, mylimas ir išskirtinis, kad visa tai skirta tik jam,“ – paaiškina menotyrininkė. Jos manymu, šiuos lūkesčius puikiausiai pateisina taikomosios dailės produkcija, kuri yra ne tik unikali, kokybiška ir vertinga, bet ir nuoširdi, artima ir kupina geros energijos.
Todėl J. Ludavičienę džiugina visos iniciatyvos, kai vienoje vietoje siekiama suburti dailininkus, kad jie galėtų pristatyti savo darbus tiems, kuriems rūpi menas, inovacijos ir kokybė. Tad pirmoji Baltijos regione taikomojo meno mugė „Craft Vilnius“ yra puiki galimybė įsitikinti J. Ludavičienės žodžiais ir nudžiuginti save ar draugus originalia dovana šv. Kalėdų proga.
Mugė vyks gruodžio 4–7 dienomis Vilniuje, parodų rūmų ir kongresų centre „Litexpo“.
