Svarbiausi šventės simboliai – laužas, kaukės, tranki muzika, riebus maistas vasario 10 dieną, šeštadienį, Merkinės miestelio gyventojus, keliautojus, atvykėlius ir užeivius panardins į siautulingą ir kūrybišką šventę.
Užgavėnės – žiemos šventė, vejanti iš kiemo žiemą ir kviečianti pavasarį. Dzūkai sakydavo, kad per Užgavėnes negalima sėdėti namuose, reikia pabėgti kuo toliau nuo buities rūpesčių ir būtinai kur nors keliauti, o dar geriau po sniegą pasivolioti.
Svarbiausi šventės simboliai – laužas, kaukės, tranki muzika, riebus maistas Merkinės miestelio gyventojus, keliautojus, atvykėlius ir užeivius panardins į siautulingą ir kūrybišką šventę.
Dzūkai sakydavo, kad per Užgavėnes negalima sėdėti namuose, reikia pabėgti kuo toliau nuo buities rūpesčių ir būtinai kur nors keliauti.
Jos centru „Merkinės fabrike“ taps vidurdienį atsidaręs amatininkų turgus. Aplinkiniai keramikai, pynėjai, maisto gamintojai siūlys savo rankomis pagamintų dirbinių ir maisto produktų.
Tautodailininkas, drožėjas, senųjų amatų puoselėtojas Algirdas Juškevičius fabriko lankytojus pakvies į Užgavėnių kaukių parodos atidarymą. Po jos – tautodailininkas surengs kūrybines dirbtuves visiems norintiems išsidrožti savą Užgavėnių kaukę.
Kad kojos ir rankos nesustingtų pasirūpins į Dzūkiją iš Žemaitijos, o tiksliau – iš Šiaulių atvykusi folk roko grupė „Kitava“. Gyvo garso grupės pasirodymuose lietuviškos folk muzikos intonacijos persipina su šiuolaikinės muzikos ritmika, melodika bei instrumentuotėmis.
Pasibaigus grupės pasirodymui bus renkama geriausia Užgavėnių kaukė, todėl atvykėliai ir vietiniai kviečiami tinkamai šventei pasiruošti. Konkursą, o ir visą užeivių Užgavėnių šventę rikiuos Auksinio scenos kryžiaus laureatas, aktorius, šokėjas, choreografas, menininkas Petras Lisauskas.
Pats V. Radzevičius per šventę stos prie keptuvės ir keps atvykėliams riebius blynus. Už juos surinkti pinigai keliaus į vietos bendruomenės sukurtą fondą, kuris žada atgaivinti unikalius Merkinės bažnyčios vargonus.
Dzūkijoje įsikūręs Merkinės miestelis – iš užmaršties kylanti istorinė Lietuvos vieta. „Šiuolaikinė kūryba ir tradicijų puoselėjimas yra tinkamas būdas atskleisti šios lokacijos unikalumą, ypač žvelgiant iš šių dienų perspektyvos“, – neabejoja „Merkinės fabriko“ veidas V. Radzevičius.
Jis priduria, kad svarbiausia šventės ašis yra bendra kūryba ir galimybė sutelkti bendruomenę. „Merkinės fabrikui“ tai padaryti padeda tarptautinis projektas „Vietos kultūros verslumo skatinimas – Merkinės dvarvietė“, kurį finansuoja Europos ekonominės erdvės programa „Kultūra“.
Užgavėnės – ne tik blynai, tai ir siautulingos linksmybės, ir galimybė patriukšmauti, iš naujo pajusti ryšį su gamta, su krašto kultūra. „Merkinės lokacija tikrai yra geografiškai itin patogi vieta gaminti kultūrą. Tokią, kuri paskui save vestų bendruomenę“, – teigia senosios Merkinės dvarvietės atgaivintojas.
