Menininkams teko atlaikyti šaltų, vėjuotų ir drėgnų orų iššūkius ir technikos gedimus, bet jiems pavyko įgyvendinti 300 kv. m. ploto sumanymą per savaitę.
Ragina ES politikus būti ryžtingais
„Tai – tvari ir ilgalaikė „Our Fish“ Kalėdų dovana vilniečiams ir ypač Aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės eurokomisarui Virginijui Sinkevičiui. Jam skiriame šį drąsų ir įspūdingą priminimą, kad Europos vandenų gyvybė ir būklė yra mūsų rankose. Kad išsaugotume tai ateities kartoms, turime veikti griežtai, prisiimti įsipareigojimus ir jų laikytis“, – sakė „Our Fish“ programos direktorė Rebecca Hubbard. Ši organizacija siekia sustabdyti perteklinę žvejybą ir atkurti sveiką vandenynų ekosistemą, kuri prisidėtų prie klimato kaitos sumažinimo.
Anot R.Hubbard, nepaisant to, jog ES susitarė dėl priemonių, skirtų jūrų ekosistemoms atkurti ir biologinės įvairovės nykimui sustabdyti, jai nepavyko jų įgyvendinti iki numatyto termino. Pavyzdžiui, sustabdyti perteklinę žvejybą planuota iki 2015 m. arba vėliausiai 2020 m., taip pat planuota iki 2020 m. pasiekti, kad 10 proc. ES vandenų būtų saugomi. „Tačiau naujausi duomenys rodo, kad nors kai kurių žuvų ir sužvejojama mažiau, bendrai žuvininkystės mastai išlieka pernelyg dideli ir kelia grėsmę biologinei įvairovei“, – pabrėžia ji.
Pasak programos vadovės, Europos jūrose žvejyba daugelį dešimtmečių yra intensyviausia pasaulyje, dėl to jų ekosistemos yra pasiekusios kritinę ribą. „Pramoninė žvejyba ne tik naikina gyvūnus ir augalus – ji silpnina jūrų pajėgumą apsaugoti mus nuo klimato katastrofos. 70 proc. planetos paviršiaus sudarantys vandenynai sugeria ir sulaiko anglies dvideginį bei išskiria apie 50 proc. planetos deguonies. Žalinga ir pernelyg intensyvi žuvininkystė suardo natūralias povandenines anglies dvideginio saugyklas ir šis patenka į atmosferą. Taigi ES privalo skubiai ir aktyviai imtis visų reikalingų ribojimų ir užtikrinti perėjimą prie mažo poveikio žuvininkystės“, – kalbėjo R.Hubbard.
Anot jos, sprendimų yra: panaikinti subsidijas, kurios maitina perteklinę žuvininkystę, patvirtinti veiksmų planą, padėsiantį eliminuoti destruktyvios žuvininkystės įtaką vandenynams ir klimato kaitai, inicijuoti perėjimą prie mažai taršios žuvininkystės, skatinti, remti tvarią žvejybą, laikytis „Žaliojo susitarimo“.
Tai bus kasdienis priminimas
„Pirmiausia tai norisi pasveikinti menininkus „Boa Mistura“ užbaigus tokio dydžio kūrinį – Karoliniškės tapo spalvingesnės. Ir kartu viliuosi, kad šis kūrinys šiek tiek priartins ir jūrą ir vandenyną prie mūsų. Primins juos kasdien. Taip pat primins kad iš tiesų kasdieniai mūsų pasirinkimai turi įtakos jūros ir vandenyno būklei“, – freskos pristatymo renginyje kalbėjo Lietuvos gamtos fondo atstovė ir projekto "Klimatosūkis" vadovė Inga Labutytė–Atkočaitienė.
Menas ragina veikti
Freską Vilniuje tapė keturi „Boa Mistura“, dizainerių, menininkų ir architektų komandos iš Ispanijos, nariai. Didžiuliai šių menininkų darbai puošia pastatus ir gatves beveik visuose pasaulio žemynuose, įvairiausiose šalyse: Ispanijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Meksikoje, Kolumbijoje, Brazilijoje, Pietų Afrikoje, Kinijoje ir kitur.
„Mes Vilniaus freskai sukūrėme širdį, kurią sudaro įvairių rūšių vandenynų gyventojai. Ji mums primena, kad vandenynai yra svarbus Žemės kūno organas, taigi norėjome parodyti, kad jei Žemė būtų žmogus, jos širdis būtų jos vandenų gelmės – nuo jų priklauso gyvybė“, – sakė vienas iš „Boa Mistura“ narių Pablo Puróne.
Europos Komisija šiuo metu rengia veiksmų planą, skirtą išsaugoti žuvininkystės resursus ir jūrines ekosistemas. Freskos iniciatoriai ir kūrėjai sako, kad dabar – ypač svarbus laikas kalbėti apie skriaudžiamas jūras, ir deda viltis į lietuvį eurokomisarą, kurio žodis bus svarus planuojant ir įgyvendinant apsaugos priemones.
Šiemet skelbtais mokslininkų duomenimis, pramoninės žvejybos metu jūrų dugnu tempiami (traluojami) žuvų tinklai praveria anglies dvideginio saugyklas, kurios laikytų jį tūkstantmečius, ir per metus į orą paleidžia jo tiek pat, kiek išskiria visa aviacijos industrija. O Europos jūrose vadinamojo tralavimo apimtys didžiausios pasaulyje.
