Šiaulių banko Verslo plėtros tarnybos vadovo pavaduotojas, Finansavimo paslaugų vystymo departamento direktorius Mindaugas Rudys teigia, kad kūrybiškumas yra svarbus sėkmingo verslo elementas, tačiau pradedantieji verslininkai dažnai nelinkę matyti praktinės pusės. Kad verslo idėja virstų verslu, reikia ir apgalvoto verslo plano, ir numatyti verslo finansavimo šaltinius.
Kūryba ne vien mene, bet ir versle
Pabandykite atspėti. Didžiausia pasaulyje taksi įmonė, kuri neturi nė vieno automobilio? Didžiausia interneto turinio kompanija, kuri nekuria jokio turinio? Didžiausia pasaulyje apgyvendinimo bendrovė, neturinti jokio nekilnojamojo turto. Taip, tai „Uber“, „Facebook“ ir „Airbnb“ – bendrovės, kurios pasistengė išrasti dviratį iš naujo.
Džiugu, kad tokių „dviračių išradėjų“ vis daugiau atsiranda ir Lietuvoje – turime jau pasaulinėje rinkoje savo vietą radusių startuolių. Dar smagiau, kad vis daugiau jaunų žmonių kuria naujas idėjas, kurias siekia išplėtoti versle. Kiekvieną dieną matome antraštes apie startuolių „workshopus“, „idėjų laboratorijas“. Netgi atsiranda naujos verslo šakos – pavyzdžiui, kūrybinės industrijos, kurios jungia meną, verslą ir technologijas.
Gera idėja – dar ne viskas
Kadangi dirbu verslo finansavimo srityje, su jaunais ir entuziastingais būsimais ar jau esamais verslininkais tenka susitikti dažnai. Tikrai smagu susipažinti su originaliomis verslo idėjomis, tačiau kai kalba pakrypsta apie verslo finansavimą, optimizmo yra mažiau.
Inovacijomis grįstą verslą plėtojančios smulkios ir vidutinės (SVV) įmonės susiduria su problema – kaip finansuoti plėtrą? Juk inovatyvi veikla dažnai susijusi su didesne verslo rizika.
Tačiau inovacijoms diegti reikia dažnai investicijų, o SVV neturi vidinių finansavimo šaltinių. Mažoms ir pradedančioms įmonėms neretai sunku gauti banko finansavimą, nes šios įmonės neturi turto, sėkmingos veiklos istorijos. Todėl iškyla klausimas, ar nėra pernelyg rizikinga skolinti įmonei, kurios potenciali sėkmė priklauso nuo verslo idėjos patrauklumo.
Žinoma, yra ir kitų inovatyvaus verslo finansavimo šaltinių. Pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondai, „verslo angelų“ investicijos. Tačiau šie finansavimo būdai Lietuvoje dar yra nauji ir jais naudojasi labai maža įmonių dalis.
Unikalioms idėjos tai pat galima gauti lėšų naudojantis vadinamosios sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) priemonėmis. Tokios internetinės platformos, kaip „Kickstarter“ arba „Patreon“ leidžia jūsų idėjai pritraukti lėšų iš kitų žmonių. Yra daug sėkmingų istorijų, kaip sutelktinis finansavimas padėjo išplėtoti sėkmingus verslus, tačiau reikia pripažinti, kad šis alternatyvus finansavimo kelias yra gana nišinis ir negarantuoja, kad inovatyvi idėja sulauks finansavimo.
Bankams smulkusis verslas neįdomus. Ar tikrai?
Dažnai tenka susidurti su mitu, kad bankai vengia finansuoti SVV įmones, o ypač tas, kurios neturi įkeičiamo turto, gerų finansinių rodiklių ir panašiai. Tai netiesa, nes sėkmingai finansuojame smulkias įmones, siekiančias įgyvendinti drąsias idėjas ar planuojančias investuoti į inovatyvius sprendimus.
Bankai vengia finansuoti SVV įmones, o ypač tas, kurios neturi įkeičiamo turto, gerų finansinių rodiklių ir panašiai.
„Tokioms įmonėms rekomenduoju pasidomėti garantijomis smulkiam ir vidutiniam verslui. Šios priemonės esmė – finansavimo siekianti įmonė ir kredituojantis bankas gauna garantiją, kad paskola bus grąžinta laiku ir nustatytomis sąlygomis. Tai labai patogus instrumentas bendrovėms, neturinčioms užstato ar kitų garantijų bankui“, – sako M.Rudys.
Finansavimo siekiančioms inovatyvioms įmonėms verta pasidomėti nauja finansavimo priemone „ES InnovFin finansavimas inovatoriams“. Ja gali pasinaudoti dauguma Lietuvos verslų, nes pagal garantijas bankams kredito rizikos lygis sumažėja 50 proc.
Pavyzdžiui, jeigu bankas skolina 100 tūkst. eurų, o užstatas yra 50 tūkst. eurų, banko rizikai telieka 50 tūkst. eurų, todėl jis skolina noriau ir geresnėmis sąlygomis nei įprastai skolintų be tokių garantijų.
„Siūlome ir kitus nestandartinius finansavimo sprendimus – pasidalintos rizikos kreditus ir kreditus su portfelinėmis garantijomis pagal JEREMIE programą. Galimybių inovatyviems verslams yra, reikia tik išsirinkti tinkamiausią“, – pasakoja Šiaulių banko Verslo plėtros tarnybos vadovo pavaduotojas, Finansavimo paslaugų vystymo departamento direktorius Mindaugas Rudys.
Mindaugas tiki, kad Lietuva gali išauginti savo uberius ir feisbukus. Inovatyvioms ir kūrybiškai į verslą žvelgiančioms įmonėms jis siūlo nenuleisti rankų ir pasidomėti finansavimo sprendimais verslo augimui užtikrinti.
Plačiau apie finansinius sprendimus kūrybiniam verslui M.Rudys pasakos jau šį penktadienį kūrybingumo ir ateities tendencijų konferencijoje „What's Next?“.
