Vyriausybė patvirtino M.Gimbutienės metų minėjimo programą, kurioje įtrauktos ir istorinės stovyklos vaikams, seminarai bei konferencijos.
Kitų metų pradžioje Vytauto Didžiojo karo muziejuje numatyta paroda „Marija Gimbutienė – neolito ir bronzos amžiaus tyrėja“, Kauno Maironio universitetinė gimnazijoje viena auditorija bus pavadinta Marijos Gimbutienės vardu, o 2021-ųjų sausio 22-ąją, mokslininkės 100-ojo gimtadienio išvakarėse, vyks jai skirta pamoka. Šioje mokykloje, tuometinėje „Aušros“ mergaičių gimnazijoje, M.Gimbutienė mokėsi 1931–1938 metais.
Antrąją 2021-ųjų pusę Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos istorijos institutas turėtų surengti tarptautinę archeologinių radinių parodą „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“, metų pabaigoje numatyta organizuoti renginį UNESCO ir Prancūzijos akademinei bei lietuvių bendruomenėms, skirtą Marijos Gimbutienės metams paminėti. Taip pat kitų metų pabaigoje žadamas renginys Kalifornijos akademinei ir lietuvių bendruomenėms.
Plane numatytas ir piešinių konkursas Lietuvos mokiniams „Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai“, o mokiniams ir jų mokytojams – keramikos konkursas „Senovinė simbolika lietuvių liaudies mene“, vyks jaunųjų žygeivių baltiška gyvosios istorijos stovykla.
Planuojamas seminarų ciklas ir konferencija „Etnologija ir mitologijos atspindžiai ugdymo įstaigų edukacinėse erdvėse“. Vilniaus universitete vyksianti Tarptautinė 11-oji istoriko Jono Puzino mokslinė konferencija taip pat bus skirta Marijos Gimbutienės 100 metų jubiliejui.
M.Gimbutienei skirtus 2021 metus yra paskelbęs Seimas.
M.Gimbutienė – archeologė, antropologė, baltų ir indoeuropiečių neolito ir bronzos amžiaus kultūros tyrinėtoja, archeomitologijos (mokslo šakos, jungiančios archeologiją, lingvistiką, etnologiją ir religijotyrą) pradininkė, pakeitusi Europos priešistorės sampratą.
M.Gimbutienė gimė 1921-aisiais Vilniuje, per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos. Dėstė JAV Harvardo, Kalifornijos universitetuose, mirė 1994 metais Los Andžele, palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Mokslininkė yra parašiusi 23 knygas, už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ 1993-iaisiais jai buvo paskirta Enisfildo-Vulfo premija, skiriama JAV už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus.
