Ministerija: pateiktos rekomendacijos dėl efektyvesnės Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje

2022 metais Kultūros ministerijos užsakymu, dalyvaujant Lietuvos kultūros tarybai, buvo atliktas tyrimas „Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje tikslinių priemonių ir jų poveikio vertinimas“. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo ištirti šias priemones, įgyvendinti išsamias konsultacijas su kultūros sektoriaus atstovais bei pateikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje strategijos įvairiose kultūros srityse bei geografinėse teritorijose, rašoma Kultūros ministerijos pranešime spaudai.
Paroda (asociatyvi nuotr.)
Paroda (asociatyvi nuotr.) / 123RF.com nuotr.

Pagrindinis dėmesys skirtas Lietuvos kino centro, Lietuvos kultūros instituto, kultūros atašė ir Lietuvos kultūros tarybos tikslinėms finansavimo priemonėms, susijusioms su kultūros sklaida užsienyje. Tyrimas parodė, kad Lietuvos kultūros sklaidai užsienyje tikslinėms priemonėms skiriami resursai yra riboti ir per metus siekia apie 1 mln eurų.

Lietuvos kultūros tarybos programos, analizuotos tyrime (išskyrus Venecijos bienales), apima apie 3 mln. 500 tūkst. eurų per metus, tačiau jos skiriamos projektams, įgyvendinamiems Lietuvoje ir užsienyje, tad Lietuvos kultūros tarybos pateikiami duomenys apie vykdomus kultūros sklaidos projektus užsienyje nesudaro galimybės įvertinti vykdomų programų tikslingumo ir finansuojamų projektų poveikio bei efektyvumo.

Duomenys rodo, kad pagal kultūros sklaidos sritis tarptautiškiausios sritys yra kinas, turintis šiai sričiai skirtą instituciją – Lietuvos kino centrą, ir vizualieji menai (įtraukiant dailę, fotografiją bei tarpdisciplininius menus), bene trečdaliu mažiau aktyvios yra literatūra ir leidyba, teatras, šokis, cirkas ir muzika. Nedidelis aktyvumas tarptautiniu mastu vykdomose tikslinėse kultūros sklaidos užsienyje priemonėse stebimas dizaino bei archyvų ir bibliotekų srityse.

Pagal kultūros sklaidos užsienyje geografiją svarbiausios valstybės įvairiems kultūros sektoriams, tampančios tikslu daugiau nei pusei projektų, yra Europos Sąjungos valstybės (be Skandinavijos šalių ir kaimyninių valstybių): Vokietija, Italija, Prancūzija, toliau rikiuojasi kaimynės Lenkija, Baltijos šalys ir anglakalbės Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos bei Kanada. Tolesnės plėtros potencialas įžvelgiamas stiprinant esamas kryptis ir daugiau dėmesio skiriant Skandinavijai, taip pat dažnai kaip potencialios rinkos minėti Nyderlandai, Ispanija bei Japonija.

Atliekant tyrimą taip pat diskutuota dėl strateginių kultūros sklaidos užsienyje renginių, tarp kurių dažniausiai minėtos Venecijos bienalės (meno ir architektūros), Frankfurto ir Londono knygų mugės, Kanų kino festivalis ir Berlinalė, Milano dizaino savaitė bei Talino muzikos savaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos