Jis garantavo, kad kitąmet Kultūros tarybos lėšos, skiriamos projektams, stipendijoms, edukacijai, nemažės, palyginti su šiais metais.
„Be abejo“, – BNS sakė Simonas Kairys, paklaustas, ar gali užtikrinti, kad kitąmet Kultūros tarybos biudžetas nebus mažesnis už šiemetinį.
Šiemet Kultūros tarybai skirta per 21 mln. eurų.
Kultūros ministerija trečiadienį Vyriausybei teiks siūlymą naikinti Kultūros rėmimo fondo įstatymą ir tobulinti Kultūros tarybos įstatymą.
Pagal projektą, Kultūros taryba bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.
„Kiekvienas metais biudžetas bus tvirtinamas iš naujo, teoriškai nelieka garantijų, kurios buvo iki šiol (...) Kiekvienais metais formuojant biudžetą bus priimamas politinis sprendimas“, – BNS sakė kultūros ministras.
„Tačiau po KT išaiškinimo nieko keisti negalime, tiesiog Kultūros rėmimo fondo įstatymas netenka prasmės“, – pridūrė jis.
Anot ministro, vis dėlto numatant kitų metų lėšas, bus atsižvelgiama į praėjusių metų biudžetą.
„Be to, žinome, kiek surenkame mokesčių iš įvairiausių akcizų, galime į juos atsiremti ir visada apeliuoti į tą dydį. Bet žinome ir augančius poreikius, ir jaunąją menininkų kartą, kuri rodo akivaizdžius rezultatus, į tai irgi turime atkreipti dėmesį“, – pabrėžė S.Kairys.
Jis atkreipė dėmesį, kad KT taip pat nurodė, jog projektui skirtos lėšos negali būti perkeltos į kitus metus.
„Kultūros taryba turi projektų, kurie trunka dvejus metus, trejus“, – sakė ministras.
Anot jo, dėl to reikės ieškoti būdų kompensuoti šiuos praradimus.
S.Kairys pranešė, kad planuojama Kultūros tarybos lėšų nebeskirti valstybei priklausančių muziejų projektams.
„Tokiu atveju konkurencija būtų sąžiningesnė ir bendrai biudžeto dalis būtų didėjanti“, – teigė ministras.
Anot jo, valstybės muziejų projektams finansuoti galėtų būti sukuriama speciali programa.
„Tai būtų jau 2023 metų biudžeto pokyčiai. Dar reikia su muziejų bendruomene suderinti“, – antradienį BNS sakė S.Kairys.
Praėjusių metų lapkritį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymai, kurie įtvirtina konkretų išankstinį įvairių fondų ir programų finansavimą, numatant jo dydį kaip tam tikrą procentą nuo akcizų ir mokesčių.
Būtent taip būdavo finansuojamas Kultūros rėmimo fondas. Į jį patekdavo 3 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
KT priėmus tokį nutarimą, Kultūros rėmimo fondas liko be finansavimo.
Šio fondo lėšomis Kultūros taryba finansavo įvairius meninius, edukacinius projektus, skyrė stipendijas.
