Spalio pradžioje pranešta, kad M.Žvaneckis nutarė neberengti pasirodymų dėl garbaus amžiaus.
Tuomet jo atstovas O.Staškevičius sakė:
„Artistams reikia turėti daug drąsos laiku palikti sceną. Žvaneckis šios drąsos turi – laiku išeiti, netempti laiko. Jis realistas ir pasakė, kad nebereikia rengti pasirodymų. Senti reikia namuose. Tokio amžiaus žmogus praranda dalį savo įprasto darbingumo, kam tai demonstruoti?“
O.Staškevičiaus teigimu, artistas nutarė užbaigti savo veiklą ne tik scenoje, bet ir versle. Tuomet O.Staškevičius, paklaustas, kaip M.Žvaneckis jaučiasi, atsakė, jog kaip pagyvenęs žmogus.
Kalbėdamas apie savo amžių M.M.Žvaneckis prieš keletą metų yra pasakęs: „Nekreipiu dėmesio. Seku tik pirmą skaičių. Tai – kaip benzino kolonėlėje: tu matai rublius ir kapeikas, taigi, ir skaičiuok rublius. Arba dar geriau – ir jų visai nereikia, tiesiog – gyvenk!“
Nepakeičiamu Michailo Žvaneckio įvaizdžio atributu buvo tapęs jo garsusis, senas, apsitrynęs portfelis, kuriame jis nešioja savo tekstus — ranka prirašytus popieriaus lapus.
„Portfelis atkeliavo man iš tėvo. Jis mažiukas, jame telpa tik popieriai. Bet tėvas vaikščiojo su juo pagal iškvietimus, kai dirbo chirurgu Odesos poliklinikoje numeris 7… Portfelyje jis nešiojo ligų istorijas. Mano mama perdavė jį man. Perdavė ordinus po tėvo mirties, keletą jo laiškų iš fronto. Štai toks portfelis. Bandžiau naudoti aplankus – pasirodo, labai nepatogu. Aš netgi nepamenu, kaip aš pirmą kartą išėjau ant scenos su portfeliu. Bet greitai pripratau — patogu. Mano nuotrauka „New York Times“, kai aš atvykau į Ameriką ir surengiau koncertą, buvo pasirašyta taip: „Žydas su portfeliu“. Portfelis tapo mano įvaizdžio dalimi, apie ką aš sužinojau ne iš karto“, – yra pasakojęs artistas.
O apie humorą jis kalbėjo taip: „Humoras — tai reta talentingo žmogaus ir talentingo laiko būsena, kai tu protingas ir linksmas vienu metu. Ir tu smagiai atrandi dėsnius, pagal kuriuos vaikšto žmonės…“
Rusijos televizijos žvaigždė Ksenija Sobčak M.Žvaneckį pavadino „didžiu žmogumi“. „Buvau jo pasirodyme iki koronaviruso, tai buvo nedidelis renginys. Jis kažką užmiršdavo, kartais susipainiodavo, bet vis tiek buvo nuostabus. Tačiau matyti tai buvo skaudu ir labai liūdna“, – savo telegram kanale parašė K.Sobčak.
Rusijos ir Ukrainos liaudies artisto titulus turintis M.Žvaneckis gimė 1934 m. kovo 6 d. Odesoje, gydytojų šeimoje. Rašyti satyrines miniatiūras jis pradėjo dar studijuodamas, kai mokėsi Odesos jūrų laivybos institute.
Šlovė M.Žvaneckį ištiko 1964 m., kai jis pradėjo dirbti Arkadijaus Raikino teatre. Jis parašė daugiau nei 300 miniatiūrų kitiems garsiems satyrikams Romanui Karcevui ir Viktorui Iljičenko. O vėliau pradėjo pats rengti pasirodymus.
1970 m. jis drauge su R.Karcevu ir V.Iljičenko Odesoje įkūrė Miniatiūrų teatrą, o 1988 m. įkūrė Maskvos miniatiūrų teatrą.
