Mintimis ir emocijomis apie miuziklo statymo „užkulisius“, idėjas bei neįprastus sprendimus lėmusias aplinkybes dalijasi „EX‘IT“ kūrybinė komanda bei aktoriai: režisierius Albertas Vidžiūnas, kompozitorė Karolina Kapustaitė, „DEGAM“ aktorių ansamblio aktoriai Šarūnas Gedvilas ir Leonas Milius, Jaunimo miuziklo teatro aktorė Skaistė Anusevičiūtė ir dainininkas Markas Palubenka.
– Koks yra Jaunimo miuziklo teatras? Kokie žmonės čia randa palankią terpę realizuoti savo idėjas, slaptus siekius bei patį save?
– Skaistė: Jaunimo miuziklo teatras įsikūrė kaip kūrybinė platforma, kurioje miuziklo aktoriai gali realizuoti savo kūrybines idėjas. Jaunimo miuziklo teatras kviečia visus jaunuosius menininkus ir kūrėjus, neskirstydamas, ar tai miuziklo aktorius, dramos aktorius, ar tai dainininkas, turintis stiprų vokalą, tačiau pasirinkęs ne teatro meno studijas. Tai sudėtinga profesija, reikalaujanti puikiai funkcionuojančių visų pagrindinių raiškos gebėjimų: šokio, dainavimo ir vaidybos. Teatre yra nemažai specialistų, kurie padeda aktoriams tobulinti ir apjungti visus šiuos gebėjimus.
– Leonas: Mes su Šarūnu esame iš „DEGAM“ aktorių ansamblio, todėl galiu pasidalinti įspūdžiais apie kolegas iš Jaunimo miuziklo teatro. Teatro aktoriai moka labai gerai dainuoti ir skaičiuoti kiek tęsiama kiekviena nata ar pauzė. Jie labai tikslūs (juokiasi).
– Karolina: Čia susirinko be galo talentingi žmonės. Jie verti labai didelės scenos. Neretai stebiuosi, kaip jie sugeba įgyvendinti visus mano užmojus.
– Jaunimo miuziklo teatre susijungia dvi kartos: jaunatviški maksimalistai ir gyvenimo skonio jau spėję paragauti profesionalai: ar nekyla konfliktų, nesutarimų kaip šeimoje, tarp dviejų kartų?
– Albertas: Kūryba, ypač teatro menas, negali egzistuoti be hierarchijos. Viskas tartum šeimoje. Ji yra nedaloma, tad tas pats yra ir mūsų teatre. Yra režisierius, aktoriai, visi kiti, ir visi yra lygiaverčiai. Be geranoriškumo ir atradimų, be kūrybinio džiaugsmo negalima nieko padaryti! Atsiranda toks dalykas, kai pradedi labai branginti kiekvieną aktorių ir jie pradeda branginti tuos, kurie juos moko.
– Skaistė: Aš manau, jog svarbiausia yra tai, kad režisierius atrado kompozitorę ir būtent jų idėjos, matymai yra tolygūs. Būtent jų kartos skiriasi. K. Kapustaitė atstovautų jaunesniąją, o režisierius A. Vidžiūnas vyresniąją kartą. Mes, aktoriai, esame tos medžiagos įgyvendintojai ir jei tikime bendra režisūrine ir kompozicine mintimi, mums yra daug lengviau eiti bendra linkme.
– Leonas: Aš jaučiuosi visiškai komfortabiliai dirbdamas ir su režisieriumi, ir su choreografe ir su aktoriais. Man čia malonu, jokių konfliktų!
– Koks miuziklas „EX‘IT“ yra Jūsų akimis? Kuo jis kitoks nei dažnam žinomi „brodvėjiniai“ kūriniai?
– Skaistė: Visų pirma tai yra nestandartinis miuziklas, surinkęs nestandartinę komandą. „EX‘IT‘“ yra neklasikinės miuziklo formos, įdomios formos padarinys. Vaidina pantomimos aktoriai, dainuoja miuziklo aktorės ir ne tik. Mes laužome standartus. Na, įsivaizduokite, kokia opera ar miuziklas yra be libreto? Tai yra beveik neįmanoma, tačiau mes, išsikeldami aukštus uždavinius, bandome parodyti, kad balsais kuriama muziką ir yra tie nutylėti žodžiai. Mes naudojame vokalinę perkusiją. Choreografija taip pat neturi vienos konkrečios stilistikos, nors miuziklo žanre populiariausias yra džiazas.
– Markas: Atsispiriame nuo miuziklo ir ieškojome naujų formų, eksperimentuojame. Nuolat ieškome kitokių, neįprastų sprendimų.
– Karolina: Miuziklas išsiskiria tuo, kad pasirinkta kalba yra muzika tiesiogine šio žodžio prasme. Neįprasta ir tai, jog visa miuziklo forma nėra vientisas siužetas. Tai etiudai, panašėjantys į gyvenimo iškarpas ir koliažą. Viskas, kas gimė šiame miuzikle, gimė eksperimentų būdu. Esame jauni, todėl viską norime parodyti kitaip, netradiciškai.
– Kodėl šiame miuzikle neliko teksto, įprasto libreto? Kodėl pasirinkta būtent tokia forma?
– Albertas: Tai padaryta sąmoningai. Kai pradedi gyventi, pirma norisi išmokti vaikščioti, o tada kalbėti. Žodžiai dažnai klampina, nuveda į lėkštumą, paviršutiniškumą. Aiškiai nutarta, kad žodžių nebus. Kartais aktoriai dar bandydavo derėtis, na, gal čia kokį žodį, gal čia? Griežtai ne. Aktoriai ieško kūno, garso kalbos, kadangi žodžiai iš jų atimti.
– Karolina: Ši idėja užgimė miuziklo kūrėjų galvose. Man kaip kompozitorei iš karto buvo pasakyta, kad „EX‘IT‘e“ žodžių nebus. Ir tai yra labai dėkinga situacija. Muziką klausytojas interpretuoja savaip ir kiekvienas skirtingai, nelieka žodžių primetamų klišių, asociacijų lauko.
– Apie ką kalbama „EX‘IT‘e“? Kokią žinią norite perduoti žiūrovams?
– Albertas: „EX‘IT‘“ yra pakankamai absoliuti sąvoka, kuri kiekvienam gali reikšti kitką. Pažodžiui tai reiškia išėjimas. O koks jis gali būti? Išėjimas iš proto, sąžinės, sau patogios aplinkos, erdvės, kūno. Jis talpina labai daug. Mes pasirinkome vaikystės atsiminimus kaip atspirties tašką, nuo ko mes pradėjome savo gyvenimą. Išeiti į mokyklą, išeiti į darželį, studijas, šeimą, visuomenę. EX‘IT miuziklas yra apie išėjimą į gyvenimą.
– Skaistė: Konkrečiai spektaklio metu vystoma vieno žmogaus istorija per prisiminimą, kurio metu prabėga visas jo gyvenimas. Sutikti personažai, gyvenimo istorijos susilieja į vieną formą. Žiūrovas turėtų pažinti nemažai situacijų iš savo ar pažįstamų gyvenimų. „EX‘IT“ kalba apie tą exit‘ą, sprendimo būdą, išėjimą iš išeities.
– Šarūnas: Norint kažką pakeisti, reikia prisiminti, kas buvo, pereiti per prisiminimus nuo pačios vaikystės iki dabarties, tik tada tu randi išeitį iš susiklosčiusios situacijos. „EX‘IT“ ir yra perėjimas per save, prisiminimus, nes tik tada randi reikalingą išėjimą.
– Karolina: Tai tartum alegorija gyvenimui, kuriame vyksta daug dalykų, yra daug etapų, vaikystė, jaunystė, branda ir visa tai telpa „EX‘IT‘e“.
– Lietuvoje nėra susiformavusios stiprios lietuviško miuziklo žanro kultūros, tad, ar nemanote, jog rizikuojate, sceną šturmuodami ne tradiciniu, o eksperimentiniu ir itin inovatyviu pasirodymu?
– Albertas: Baimės tikrai nėra, kadangi, pasakysiu banaliai, darome tai labai nuoširdžiai, atvirai. Kita vertus, yra toks jausmas, jog gali būti nesuprastas. Aš jau nebijau to jausmo, gal esu kiek pagadintas. Miuziklo teatro kultūra yra specifinė, susijusi su šio amžiaus pop kultūra, pramoga, pakankamai holivudinė. Bet aš kalbu apie miuziklą kaip žanrą, kuriame yra pagrindiniai dėmenys: šokis, dainavimas ir vaidyba ir šie dėmenys man yra įdomūs. O jei mūsų miuziklas yra kitoks, vadinasi miuziklas kitaip, tebūnie (juokiasi).
– Šarūnas: Kai mane pakvietė vaidinti šiame miuzikle aš galvojau, kodėl šis Teatras eina tokiu sunkiu keliu? Puikiai žinau „išgyvenimo“ momentą, kai turi būti įvertintas, kad išgyventum. Juk buvo galima pasirinkti ką nors labai paprasto. Tvarkingai sudainuoti libretą, kadangi šio teatro aktoriai labai gerai dainuoja, padaryti gražias dekoracijas ir įprastai prisistatyti žiūrovui. Tikriausiai, viską lemia jaunatviškas maksimalizmas, todėl viskas vyksta kiek kitu kampu.
– Karolina: Tai, kad nėra nustatytų rėmų, poreikių, mano galva, labiau padeda nei gąsdina. Mes tikime, kad komunikacija tarp žiūrovo ir mūsų įvyks ir mums nereikės į nieką talpintis.
– Nors esate jauni, scenos duonos jau ragavote. Ką sunkiausia atlikti, išmokti, įkūnyti EX‘IT‘e? Koks buvo didžiausias Jūsų iššūkis?
– Leonas: Na, man labai paprasta tai įvardyti. Čia atėjau dėl to, kad niekada daug dėmesio neskyriau vokalo tobulinimui. Aš priėmiau šį iššūkį ir matau pokyčius. Man iš pradžių buvo nesmagu, tartum gėdijausi, jog esu lyg ir silpnesnis už kitus. Jaučiuosi paaugęs ir tikiuosi, kad tai patiks ir žiūrovams.
– Markas: Aš kasdien čia atrandu ką nors naujo. Norisi stengtis dėl bendro tikslo. Kelią scenoje pradėjau nuo savo kuriamos muzikos, kuri tiesiog šovė į galvą, o čia teko susigyventi su disciplina, lavinti vaidybą. Tai iššūkis, bet tuo pačiu ir malonumas.
– Skaistė: Metų metus formuojasi trupės, kurios paskui kartu brandina bendrus kūrinius, o šiame miuzikle susirinko skirtingo žanro atlikėjai, todėl užtruko laiko, kol atradome harmoniją. Bet man, asmeniškai, sunkiausia sujungti visas tris miuziklo stichijas: dainavimą, šokį ir vaidybą. Privalai fiksuoti daugybę profesionalų pastabų ir viską atlikti vienu metu. Klausai į ritmą spragsinčios choreografės, kuri liepia tempti koją, turi įgyvendinti režisieriaus, kompozitoriaus sumanymą, o juk dar esi ir personažas.
– Ko palinkėtumėte Lietuvos teatro meno ar miuziklo žanro mylėtojui? Žiūrovams, kurie ateis į „EX‘IT‘ą“?
– Skaistė: Aš tenorėčiau, kad žmonės atkreiptų dėmesį į jaunus žmones, plėtojančius miuziklo žanrą Lietuvoje. Kad jie atvira širdimi priimtų tą eksperimentą.
– Šarūnas: Kas ieško naujovių, naujų idėjų, tikrai turi apsilankyti „EX‘IT‘e“.
– Karolina: Su šiuo miuziklu kviesčiau į miuziklo žanrą pažvelgti visiškai kitaip. Ateiti be jokių išankstinių nuomonių, tikėjimosi, brodvėjinių klišių. Įvertinti tai kaip naują tarpdisciplininę atšaką.
Miuziklo „EX‘IT” premjera – sausio 29 d., 17:00 val., Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje.
