Tiksliųjų, technologinių mokslų atstovai sako, kad skaityti bet ką, net nebūtinai klasiką, yra kančia. Jie mieliau informaciją gauna iš televizijos ar radijo. Tačiau aistringi knygų mylėtojai, kurie sudarė diskusijos dalyvių daugumą, vienbalsiai aiškino, kad klasika nemirs. Tačiau reikia pastangų ir laiko jai atrasti.
Portalas 15min.lt pateikia tezes, nuskambėjusias aštrioje diskusijoje:
* Povilas Kimutis: „Klasika visada yra nuoseklumas. Tai yra raktas į modernius tekstus, nes modernūs tekstai skaito senuosius tekstus. Nesuprasi Parulskio, jei nesi skaitęs klasikos. Tačiau taip, klasika reikalauja susikaupimo, kantrybės ir išsilavinimo. Yra du dalykai: klasika ir šlamštas. Deja, daug žmonių tą šlamštą perka ir skaito. Todėl siūlau: jei iš tikrųjų nenorit skaityt, tai ir neskaitykit – nieko, niekada. “
* Vilniaus universitete istoriją studijuojantis Antanas: „Man kyla klausimas, kiek ta klasika prieinama? Ar šioje knygų mugėje galima įsigyti Homero „Iliadą“ ir „Odisėją“? Antakalnio bibliotekoje radau vos du Platono „Dialogo“ egzempliorius...“
Ar šioje knygų mugėje galima įsigyti Homero „Iliadą“ ir „Odisėją“?
* Renatas: „Grožinės literatūros vaikai neskaito. Jiems įdomiau kompiuteris, sportas. Knygą iš privalomosios literatūros sąrašo jie atsivers nebent per prievartą, mokytojai pagrasinus dvejetu.“
* Antanas: „Grožinė literatūra, kaip klasika, išgyvena krizę. Ar mokytojai gali kokybiškai išdėstyti klasikos kursą, sudomindami? Kodėl K.Donelaitis mūsų sąmonėje yra nutolęs? Nes mažai mokytojų, galinčių kokybiškai paaiškinti, kodėl jis yra mūsų literatūros paminklas. Liepia skaityti, nes jis tarsi savaime tobulas, tačiau nesugeba pagrįsti, kodėl jis toks.“
* Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos etikos mokytojas, publicistas Vytautas Toleikis: „Klasika dažnai atmetama kaip neįdomi, nes nėra suformuojamas asmeninis santykis su tekstu. Tarkime, K.Donelaitis man patinka, nes jis buvo sodininkas. Aš – irgi sodininkas. Toks mano santykis su juo. Kai prasidės asmeninis santykis, tada prasidės ir tautos kelias į kultūrą.“
Nebūkime susireikšminę: niekas neturi ateiti ir ką nors pasakyti. Reikia patiems ieškoti savo asmeninio santykio.
* Vilniaus licėjaus auklėtinis: „Tai kodėl niekas neateina ir mums nepasako: „K.Donelaitis buvo sodininkas“? Mokykla demotyvuoja skaityti klasiką, nes po to nepalieka vietos asmeniniam santykiui, neleidžia pasidalyti savo mintimis, požiūriu. Tam jau nelieka laiko. Sutinku, kad kažkoks kanonas yra reikalingas, bet jis tapo toks pastovus ir standartizuotas, kad jau nebegalime išbristi ir nieko naujo įnešti į literatūrą. Tada ir sakai, kad klasika tau neįdomi.“
* Vilniaus universiteto studentas Paulius: „Nebūkime susireikšminę: niekas neturi ateiti ir ką nors pasakyti. Reikia patiems ieškoti savo asmeninio santykio. Man atrodo, kad klasika neskaitoma pirmiausia dėl to, kad joje daug gražių formų, o kai kam reikia turinio.“
* Diskusijos dalyvė: „Nereikia kaltinti mokyklos, kad reikalauja išmokti tai, kas svarbu. Juk pirmiausia turime išmokti daugybos lentelę, kad po to galėtume spręsti sudėtingus uždavinius – kūrybiškai. Blogiau tai, kad mokykla ne skaito klasiką, bet bando ją parduoti, gražiai įpakuodama ir sakydama – pabandyk, gal tau patiks. Bet klasikoje nereikia bandyti ieškoti pramogos. Ją pirmiausia reikia išmokti skaityti ir tik tada bandyti skaityti. Tada ir atsiras tas asmenis santykis.“
* Vilniaus universiteto studentas Mantas: „Mokykloje skaitymas yra labai standartizuotas, todėl tai net ne skaitymas, o paviršutiniškas informacijos priėmimas. Mokykla turi reikalauti asmeninio santykio su kūriniu. Todėl esminis klausimas: kaip padaryti, kad ji to reikalautų?“
