Savo darbą 2009-ųjų birželį iškilia tarptautine dailės paroda „Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir amžininkų kūryba“ pradėjusi galerija iš karto aukštai iškėlė lankytojų lūkesčių kartelę, tad po Naujųjų neatidarius naujos ekspozicijos imta abejoti, ar didžiulė galerija sunkmečiu neims merdėti. Šiuo metu NDG veikia nuolatinė XX–XXI a. Lietuvos dailės ekspozicija, baigiama išmontuoti didelio susidomėjimo sulaukusi tarptautinė dailės ir dizaino paroda „Šaltojo karo metų modernizmas. Dailė ir dizainas: 1945–1970“, kuri buvo organizuojama bendradarbiaujant su Londono Viktorijos ir Alberto muziejumi.
 |
| NDG vadovė L.Jablonskienė |
„12 salių užpildyta Lietuvos nuolatinės ekspozicijos dailės eksponatais. Tai ne parodų rūmai, o muziejus, kurio tikslas pristatyti Lietuvos dailę nuo pat pradžios iki šių dienų. Šiuo metu demontuojama Šaltojo karo paroda“, – aiškino NDG vadovė Lolita Jablonskienė. Ji žadėjo, kad 2010-ieji bus turtingi įspūdingų lietuvių menininkų parodų. Vasarą bus pristatyta garsaus avangardisto Vytauto Kairiūkščio ir jo mokinių darbų paroda, taip pat tapytojo Povilo Ričardo Vaitiekūno retrospektyvinė paroda, įtraukiant ir pačius seniausius darbus. Balandžio mėnesį pirmąsyk ketinama surengti fotografo Algirdo Šeškaus personalinę parodą.
Be to, NDG nuolatinė ekspozicija bus papildyta darbais iš XX a. Dailės muziejaus rinkinio, taip pat galerijoje nuolat vyksta edukaciniai užsiėmimai. NDG netrukus papuoš ir grafikės Birutės Žilytės-Steponavičienės darbai. „Rodyti dar daugiau darbų paprasčiausiai nėra vietos. Be to, nuolatinės ekspozicijos nėra mirusios, jos juda ir kinta. Tikrai nesame praradę ūpo“, – tikino L.Jablonskienė.
Pigiau – ne prasčiau
Meno kritikė ir parodų kuratorė Laima Kreivytė „15min“ sakė nemananti, kad dabartinė padėtis NDG – žingsnis atgal. „Negalima lyginti vos atsidariusios galerijos pagal jos didžiausius pasiekimus. Juk vyko VEKS projektas, buvo skirta daugiau lėšų tarptautinėms parodoms atsivežti. Jei sumažėjo finansavimas, tai nereiškia, kad parodos bus mažiau įdomios“, – sakė meno kritikė, primindama, kad daug kas priklauso ne tik nuo eksponuojamų darbų, bet ir nuo lankytojų požiūrio. L.Kreivytės nuomone, labai svarbu ir tai, kad galerijoje vyksta užsiėmimai, kurių metu mokoma, kaip „skaityti“ paveikslus, juos suprasti. „Menas išties tampa traukos objektu. Numatomos parodos, pavyzdžiui, V.Kairiūkščio, reikšmingos ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, visos Europos kontekste. Mes pratę viską vertinti per anglosaksišką prizmę, bet reikia atsigręžti ir pasižiūrėti į tai, kas yra aplink mus“, – tikino L.Kreivytė.
