„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Nacionalinei bibliotekai dovanota Irenos Veisaitės asmeninė biblioteka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondus spalio 5 d. papildė profesorės Irenos Veisaitės (1928–2020) ‒ literatūros tyrinėtojos, teatrologės ir visuomenės veikėjos, asmeninė biblioteka. Ją maloniai perdavė jos dukra Alina Slavinsky, rašoma bibliotekos pranešime spaudai.
Nacionalinei bibliotekai dovanota Irenos Veisaitės asmeninė biblioteka
Nacionalinei bibliotekai dovanota Irenos Veisaitės asmeninė biblioteka / Bibliotekos nuotr.

Knygos vietą savo gyvenime profesorė atskleidė pokalbių knygoje su Aurimu Švedu „Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus“ (Vilnius: Aukso žuvys, 2017).

Ji teigė: „<...> jeigu šiandien žvilgterėtumėte į mano biblioteką, pamatytumėte joje atsiskleidžiančius įvairius mano gyvenimo periodus, įvairius interesus.“ Ir iš tiesų dešimtmečius kaupta turtinga asmeninė biblioteka atspindi itin platų I.Veisaitės akiratį ir intelektualumą, išskirtinį estetinį skonį, visuomeninės, akademinės ir kultūrinės veiklos ir interesų lauką. Joje knygos lietuvių, anglų, vokiečių ir kitomis kalbomis.

Daugelis jų autografuotos: savo parašytas knygas I.Veisaitei mielai dedikavo Lietuvos ir užsienio kultūros, mokslo ir politikos žmonės, jos bendražygiai ir kolegos, taip pat buvę studentai. Ypač įspūdinga įvairiakalbė knygų kolekcija teatro tematika: dramaturgų raštai, režisierių, aktorių, teatro kritikų knygos ir kiti leidiniai. Bibliotekoje daug vietos skirta poezijos ir prozos knygoms – ir klasikinės, ir pačios naujausios literatūros kūriniams.

Kaip pasakojo I.Veisaitės dukra Alina Slavinsky, „mama iš kelionių visuomet labai skubėdavo grįžti į namus, manau, kad knygos buvo ta tikroji traukos priežastis“.

I.Veisaitė – žymi Lietuvos visuomenės veikėja, intelektualė. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbta daugybė jos straipsnių apie literatūros ir teatrologijos reiškinius, skatinančių tarpkultūrinį dialogą, toleranciją. Atgimimo laikotarpiu aktyviai dalyvavo politinėse diskusijose, palaikė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio idėjas.

Jos ir bendraminčių iniciatyvomis šalyje įsteigtas George’o Soroso fondo filialas Lietuvoje – Atviros Lietuvos fondas, taip pat Goethe’s institutas. I.Veisaitė plėtojo kultūros, švietimo ir tarptautinių mainų idėjas, aktyviai skatino Thomo Manno kultūros centro Nidoje veiklą. Jos apdovanojimų sąrašas netrumpas, tarp jų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius.

2020 m. Nacionalinėje bibliotekoje vykusiame iškilmingame renginyje I.Veisaitei įteiktas aukščiausias Vokietijos Federacinės Respublikos apdovanojimas – ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius.

Nacionalinė biblioteka, nuo šiol saugosianti I.Veisaitės asmeninės bibliotekos vientisumą, inicijuos jos tyrinėjimus ir parodas, kvies skaityti visus, norinčius geriau pažinti šią iškilią kultūros asmenybę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“