„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Nacionalinėje dailės galerijoje – paroda „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“

Penktadienį, gegužės 21 d. 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ Parodoje pristatomos 149 Lietuvos dailininkų skulptūros ir 1964–1985 m. lietuviški dokumentiniai filmai.
R.Antinis „Eglė žalčių karalienė“ (1957 m.)
R.Antinis „Eglė žalčių karalienė“ (1957 m.) / Organizatoriu nuotr.

Paroda „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ pristatoma Nacionalinės dailės galerijos pirmojo ir antrojo aukšto vestibiuliuose. Rodomos 149 Lietuvos dailininkų sukurtos skulptūros iš Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių, kitų šalies įstaigų, privačių asmenų bei pačių skulptūrų autorių kolekcijų ir XX a. 7-9 dešimtmečių lietuviški dokumentiniai filmai, kuriuos maloniai paskolino UAB „Lietuvos kinas“.

Parodoje „Moters laikas. Skulptūra ir kinas“ siekiama atverti moterį vaizduojančios XX a. Lietuvos skulptūros stilistinę įvairovę ir šių dailės kūrinių pagalba atskleisti viešus ir privačius sovietmečio moters socialinius vaidmenis, parodyti jų sąsajas su XX a. Lietuvos visuomenės modernizacijos procesais. Pasak parodos kuratorės Elonos Lubytės, „sudarius kolekciją išaiškėjo, kad moters paveikslas kyla iš kelių skirtingų socialinių konstruktų. Juos sutalpinome penkiuose „salynuose“ – „Didvyrės ir herojės“, „Socialiniai kūnai“, „Privačios erdvės“, „Moteris-puošmena“, „Dekonstruota“.“ 

Dinamikos parodai suteikia kino kritikės Živilės Pipinytės šioms temoms parinkti lietuvių dokumentinio kino kūrėjų filmai. Paroda veiks iki rugsėjo 5 d.

Parodoje eksponuojami XX a. I pusės Lietuvos skulptūros klasikų (Petro Povilo Aleksandravičiaus, Roberto Antinio, Juozo Kėdainio, Juozo Mikėno, Broniaus Pundziaus, Petro Rimšos, Petro Vaivados), pripažintų J. Mikėno mokyklos pasekėjų (Gedimino Jokūbonio, Broniaus Vyšniausko), pokarinio modernizmo pradininkų (Gedimino Karaliaus, Petro Mazūro, Teodoro Kazimiero Valaičio, Vlado Vildžiūno) kūriniai. Taip pat pristatomi mažiau žinomi tarpukario (Domicelės Tarabildienės) bei XX a. II p. moterų skulptorių (Elenos Augaitytės, Leokadijos Belvertaitės-Kamuntavičienės, Nijolės Gaigalaitės, Birutės Janonytės-Kasperavičienės, Onos Lipeikaitės-Preskienienės, Konstancijos Navickaitės-Stoškienės, Elenos Eugenijos Palšytės-Jašinskienės, Kasperavičienės, Zuzanos Pranaitytės, Elvyros Radauskaitės, Albinos Vandos Razmanaitės-Vertulienės, Stefos Žilytės-Bugailiškienės) ir pripažintų modernios skulptūros kūrėjų (Ksenijos Jaroševaitės, Dalios Onos Matulaitės, Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės) darbai.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs