Artėjant Lietuvos Respublikos atkūrimo 100 metų jubiliejui, laikraštį „Draugas” jau 105 metus leidžianti Lietuvių katalikų spaudos draugijos taryba šių metų pavasarį nusprendė padovanoti Lietuvai ir perduoti Lietuvos dailės muziejui nuolatiniam eksponavimui Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22), dailininko Jono Šileikos 1924 m. iš natūros nutapytą Lietuvių tautos patriarcho Jono Basanavičiaus portretą, kuris laikraščio „Draugas” redakcijos patalpas Čikagoje turbūt puošė jau 90 metų. Lietuvių katalikų spaudos draugijos tarybai dovanoti kūrinį valstybės jubiliejui besiruošiančiai Lietuvai pasiūlė šios draugijos narė, „Draugo” fondo pirmininkė, Jono Basanavičiaus valstybinės premijos laureatė, visuotinai žinoma išeivijos kultūros puoselėtoja Marija Remienė.
„Draugo” leidėjų taryba, vadovaujama pirmininko Vyto Stanevičiaus, šių metų pavasarį nusprendė vertingą ir svarbų dailės kūrinį padovanoti Lietuvai ir perduoti jį Lietuvos dailės muziejui, kad Vasario 16 akto signatarų vadovas daktaras Jonas Basanavičius būtų pamatytas dar įdėmiau, visapusiškiau, kaip jį pavaizdavo dailininkas J. Šileika kūrinyje. Taip „Draugo” leidėjai siekia praturtinti rengiamą Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 100 programą vertingu meno kūriniu, kuriuo papildoma ir Nacionalinėje dailės galerijoje saugoma ir eksponuojama lietuvių dailės kolekcija.
„Draugo” leidėjų taryba įgaliojo dr. Basanavičiaus valstybinės premijos laureatę, ilgametę leidėjų tarybos ir „Draugo” fondo vadovę Mariją Remienę perduoti Lietuvai šią svarbią ir brangią dovaną ir atstovauti Lietuvių katalikų spaudos draugijos tarybai paveikslo perdavimo renginyje liepos 1 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje.
Jonas Šileika (1883–1960) – vienas žymiausių XX a. I pusės lietuvių tapytojų. Jis studijavo JAV ir Vokietijoje, nuo 1909 m. dalyvavo dailės parodose, tarpukariu dėstė Kauno meno mokykloje, o po Antrojo pasaulinio karo – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Nutapė monumentalių, konstruktyvaus piešinio portretų ir peizažų.
Niujorko parodoje pristatyti eksponatai, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, taip ir liko už Atlanto. Amerikos lietuvių iniciatyva jie buvo perduoti Amerikos lietuvių kultūros archyvui (ALKA), kuris šiuo metu yra Putname, Konektikuto valstijoje. Nedidelė dalis kitur pasklidusių parodos kūrinių palaipsniui grįžta į Lietuvą.
Lietuvos muziejuose saugomi du žinomi J. Šileikos tapyti J. Basanavičiaus portretai. Vienas jų, sukurtas iš natūros, pozuojant pačiam tautos patriarchui, yra Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kitas simbolinės kompozicijos kūrinys („Regėjimas“, 1927) – Lietuvos dailės muziejuje. Dovanojamas trečiasis portretas prasmingai papildo J. Basanavičių įamžinusių dailės kūrinių palikimą. Portreto kompozicija ir tapybos plastika liudija, kad tapydamas ir šį paveikslą, J. Šileika rėmėsi atvaizdu, sukurtu iš natūros. Pasak J. Basanavičiaus portretus tyrinėjusios Jolantos Bernotaitytės, „įspūdinga J. Basanavičiaus portretų serija pasirodė 1924 m. lapkritį, kai į laikinąją sostinę iš Vilniaus atvykęs daktaras pozavo žymiems Lietuvos tapytojams ir skulptoriams. Tuosyk J. Basanavičiaus atvaizdus kūrė net 9 dailininkai. Vincas Grybas ir Kajetonas Šklėrius lipdė bareljefus, o Vladas Didžiokas, Adomas Galdikas, Jonas Janulis, Jonas Šileika, Ignas Šlapelis, A. Varnas ir Justinas Vienožinskis jį tapė“.
Į Lietuvą sugrįžęs portretas bus eksponuojamas nuolatinėje Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijoje.
Lietuvos Respublikos ambasada JAV perduoda Lietuvos dailės muziejui du keramikos kūrinius, eksponuotus Lietuvos paviljone 1939 m. Pasaulinėje parodoje Niujorke. Šios vazos puošė parodos vitrinas, tarp jų vieną, kurioje buvo rodomos gražiausios iliustruotos lietuviškos knygos. Dalyvaudama Pasaulinėje parodoje, Lietuva siekė supažindinti lankytojus su maža valstybe, besididžiuojančia įspūdinga istorija ir gilias tradicijas puoselėjančia kultūra. Kaip ir didžiuma Lietuvos paviljono eksponatų, dovanojamos keraminės vazos yra tautinio, etnografinio stiliaus, padėjusio kurti vieningą ekspozicijos vaizdą.
Niujorko parodoje pristatyti eksponatai, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, taip ir liko už Atlanto. Amerikos lietuvių iniciatyva jie buvo perduoti Amerikos lietuvių kultūros archyvui (ALKA), kuris šiuo metu yra Putname, Konektikuto valstijoje. Nedidelė dalis kitur pasklidusių parodos kūrinių palaipsniui grįžta į Lietuvą.
