„Tai neeilinis mūsų kultūrai įvykis, vienas didžiausių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų, kurį mums pavyko per penkerius metus įgyvendinti. Lietuvos visuomenė gauna labai rimtą ir šiuolaikišką kultūros įstaigą, kuri atitinka visus tarptautinius muziejinės veiklos standartus, – Nacionalinės galerijos atidarymu džiaugėsi Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. – Penkiolika metų Lietuvos dailės kūriniai gulėjo saugyklose, o nuo šiandien jie vėl tampa matomi visuomenei.“
Parodoje įrengti du kompiuteriniai terminalai, kuriuos galės valdyti patys parodos lankytojai. Per ausines bus galima išgirsti 49 M.K.Čiurlionio ir kitų jo bendraamžių autorių kompozicijas.Nacionalinėje dailės galerijoje per rekonstrukciją įrengta moderni apsaugos, priešgaisrinė, vaizdo stebėjimo, garsinimo sistema, integruotos šildymo, vėdinimo, šaldymo sistemos, leidžiančios palaikyti specialų mikroklimatą galerijos salėse ir saugyklose. Naujos sąlygos suteiks galimybę Lietuvos meno mėgėjams pamatyti savo šalyje kūrinius, kurie anksčiau negalėjo būti eksponuojami Lietuvoje.
Naujose meno erdvėse pirmiausia veiks dvi parodos: nauja XX–XXI a. Lietuvos dailės ekspozicija ir tarptautinė dailės paroda „Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir amžininkų kūryba“, kuri pristatoma su programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė“.
„Ši paroda sumanyta siekiant atskleisti M.K.Čiurlionio tarptautiškumą ir tarptautinę jo reikšmę.
Žiūrovams turėtų būti įdomu pamatyti dailininkų, su kuriais bendravo arba kurių darbus matė M.K.Čiurlionis, kūrinius. Taip pat norime M.K.Čiurlionio ir jo Rytų bei Vidurio Europos amžininkų kūryboje atskleisti muzikos ir dailės ryšius“, – parodą pristatė viena jos kuratorių Rasa Andriušytė-Žukienė.
Muzikine parodos dalimi rūpinosi kompozitorius Šarūnas Nakas. Jis džiaugėsi, kad atidarius naują Nacionalinę galeriją nereikės pavydėti užsienio šalims.
„Nacionalinė dailės galerija yra puiki protingų žmonių dovana protingiems žmonėms – tokie dalykai yra labai reti nuo pat Čiurlionio laikų. Turime tai vertinti ir džiaugtis, nes nuo šiandien turime galimybių, apie kurias tik svajojome anksčiau, – kalbėjo kompozitorius, džiaugdamasis dar ir dėl to, kad parodoje taip pat nutarta pasitelkti muziką. – Parodoje įrengti du kompiuteriniai terminalai, kuriuos galės valdyti patys lankytojai. Per ausines bus galima išgirsti 49 M.K.Čiurlionio ir kitų jo bendraamžių autorių kompozicijas. O didžiuliuose ekranuose bus rodomi autentiški Čiurlionio rankraščiai, rašyti skirtingų spalvų pieštukais, kurie iki šiol beveik niekur nebuvo rodomi.“
Šeštadienį po pietų Nacionalinę dailės galeriją oficialiai atidarys Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. Lankytojai laukiami nuo sekmadienio 10 valandos ryto. Išimties tvarka galerija dirbs ir šį pirmadienį, birželio 22 dieną.
