„Žinoma, to, kas įpaveikslinta, nebereikia versti į kitas kalbas, tai sklinda per pasaulį be jokių kliūčių ir yra suprantama visiems, bet šitaip nutinka kitkas. Pakerpami sparnai vaizduotei, o svarbiausia netenkama to, kas skleidžiasi ypatingu unikaliu būdu – tik per kalbą ir kalbos žodžiais, kurie niekada nebus tokie greiti kaip vaizdas“, – pridūrė ji, palinkėdama į apdovanojimų ceremoniją susirinkusiems svečiams mokėti stabtelėti ir vis dar skaityti knygas, ne tik paveiksliukus.
D.Grybauskaitė: kultūra žmogui padeda išlikti žmogumi
Ketvirtadienį, Lietuvai pasitinkant atkurtos valstybės šimtmetį, prezidentė Dalia Grybauskaitė rašytojai D.Kalinauskaitei ir kitiems nusipelniusiems šalies menininkams įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas bei valstybinius apdovanojimus.
Tiesa, šįmet premijų teikimas vyko viešojoje erdvėje aptariamos seksualinio priekabiavimo temos kontekste. Nederamu elgesiu su studentėmis apkaltintas Kultūros ir meno premijos laureatas fotografas Gintautas Trimakas ceremonijoje nepasirodė. Jo vardas ir pavardė, premijų teikimo metu, Prezidentūroje nenuskambėjo.
„Kad ir kaip stipriai mus atakuoja globalioji erdvė, kad ir kaip spaudžia gyvenimo tempas, kūryba ir kultūra, kaip ir visais laikais, yra tai, kas padeda žmogui išlikti žmogumi, neištirpti minioje, nepavirsti sraigteliu, neprarasti gebėjimo pažvelgti į save ir pasaulį nauju žvilgsniu“, – renginio pradžioje kalbėjo šalies vadovė, premijų laureatams palinkėjusi ištikimų gerbėjų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, besikreipdama į apdovanotuosius, pabrėžė, kad jie yra mūsų pasididžiavimas, garbė ir tie, iš kurių mokomės bei tikimės įkvėpimo.
„Šių metų laureatų pristatinėti nereikia. Kiekvienas jų kaip atskiras pasaulis, atskira jo vizija, praturtinusi mūsų kultūrą, kurianti naują pasaulėvaizdį, aptarianti naują ateities Lietuvą“, – teigė ministrė.
Prezidentė premijas įteikė šiems asmenims:
- už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą bei viso gyvenimo kūrybą – aktorei Eglei Gabrėnaitei;
Luko Balandžio / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė ir Eglė Gabrėnaitė„Žinau, kad laimė yra tada, kai tave surpanta“, – atsiimdama premiją sakė aktorė ir už supratimą dėkojo artimiausiems žmonėms – teatralams, režisieriams, močiutei, seneliui, partneriams, draugams ir ne draugams, Henrikui, Irenai ir Rimui.
- už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą kompozitorei Justei Janulytei;
„Esu dėkinga visiems savo mokytojams, kurie mane įkvėpė ir nukreipė, tačiau neiškreipė“, – kalbėjo kompozitorė, dėkodama jos muzikos atlikėjams visame pasaulyje, tėvams, šeimai bei Lietuvos kompozitorių sąjungai.
„Na, ir žinoma dėkoju Šv. Cecilijai – muzikos globėjai – ir kitoms mūzoms, kurių pagalbos kartais, dažniausiai paskutinę minutę, sulaukiu, – pridūrė J.Janulytė.
– Turbūt muzikos stiprybė yra tame, jog ji, kaip ir meilė, yra universali, visiems pasaulyje suprantama kalba. Tačiau tuo pačiu metu, kad ir kur skambėtų, niekuomet nepraranda savo tapatybės ir garsų bangomis skleidžia tą žemę, iš kurios yra kilusi. Mano atveju, tai yra Lietuva. Tad ačiū jai.“
- už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą – rašytojai Danutei Kalinauskaitei;
„Paprastai sunkiausia vertinti tai, kas savaime suprantama, pavyzdžiui, orą, kuriuo kvėpuoju. Na, jis tiesiog yra. Tai kokia gali būti oro vertė – jokios. Tas pats ir su kalba: ja kalbi, skaitai, rašai knygas ir tai yra savaime suprantama, nes kalba yra žodis. Bet kai atsiplėši nuo šios dienos ir imi galvoti apie mūsų istoriją, Lietuvos valstybės šimtmetį, atsigosti, kad to savaiminio suprantamumo galėjo ir nebūti“, – pabrėžė D.Kalinauskaitė.
„Laikas bėga labai greitai. Tik greitėja. Akimirkos tironija, kad ir kaip dramatiškai tai nuskambėtų, tampa vis nuožmesnė. Tenka būti itin mobiliems ir, kaip aš mėgstu sakyti, būti tuo pat metu keliose vietose, nes būti tik vienoje jau per didelė prabanga.
Išmaniosios technologijos vystosi kosminiu greičiu. Mažas vaikas, vartydamas knygelę, užduotis nebe verčia, o braukia per puslapį pirštuku taip, kaip brauktų per išmaniojo telefono ar kompiuterio ekraną laukdamas iššokančio paveikslėlio“, – apie laiko poveikį kalbėjo rašytoja, pridūrusi, kad nežino ir neįsivaizduoja, kokia bus literatūros ateitis.
- už scenovaizdžio kūrybišką šiuolaikiškumą – scenografui Gintarui Makarevičiui;
„Širdyje esu tarsi išpildęs visus troškimus, kuriuos gali turėti menininkas. Svarbiausias dalykas, kurį šiandieną turiu pasakyti, tai mano seneliai ir tėvai. Jų sėkmingas darbas buvo pati tikriausia mano paspirtis. Visada, kai tekdavo pasirinkti ar jausdavaus silpnas, prisimindavau juos“, – sakė scenografas, pabrėždamas Lietuvos teatro, kuris, anot jo, tapo geresnis nei užsienyje, kokybę.
G.Makarevičius, sakydamas laureato kalbą, taip pat padėkojo režisieriui Oskarui Koršunovaui ir žmonai, padėjusiai kiekviename žingsnyje.
- už estetinį kūrybos provokatyvumą – vizualaus meno kūrėjams Svajonei ir Pauliui Stanikams;
Savo ir sutuoktinės vardu P.Stanikas, atsiimdamas premiją, dėkojo tėvams, dukrai, visiems rėmėjams ir mokytojams.
- už fotografijos ištakų sudabartinimą – fotomenininkui Gintautui Trimakui.
Apie tai, kad ceremonijoje nedalyvaus, dar prieš renginį G.Trimakas laišku informavo Kultūros ministeriją.
„Kadangi fiziškai tiesiog visiškai neturėjau laiko ir galimybės pasiekti sprendimų atšaukimo ar panaikinimo bei kitaip apeliuoti, aptariami nepagrįsti ir neteisėti akademijos institucijų sprendimai šiuo metu yra galiojantys. Atsižvelgiant į aukščiau pasakytą, manau, kad tokiomis aplinkybėmis šiandien aš neturiu kito pasirinkimo ir negaliu atvykti į Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremoniją Lietuvos Respublikos Prezidentūroje“, – premijos laureato laišką cituoja BNS.
G.Trimakas laiške nurodė nesutinkantis su jam išsakytais kaltinimais ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Senato komiteto išvadomis, pagal kurias jis, bandydamas užmegzti neakademinius santykius su studentėmis, pažeidė etikos normas. Fotomenininkas tvirtino besitikintis, kad išvadose konstatuotos elgesio aplinkybės bei vertinimas bus panaikinti.
Ceremonijoje – kaltinimų seksauliniu priekabiavimu sulaukęs J.Vaitkus
Ketvirtadienį Prezidentūroje pasirodė kitas kaltinimų seksualiniu priekabiavimu sulaukęs menininkas, teatro režisierius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Vaitkus. Mesti kaltinimai, anot jo, nėra kliūtis dalyvauti ceremonijoje.
„Aš nenoriu kalbėti apie tuos dalykus, nei vertinti G.Trimako ar savo elgesį. Aš čia atėjau, nes noriu pabūti ir tiek“, – J.Vaitkaus komentarą cituoja BNS. Režisieriaus manymu, bijoti ateiti į Prezidentūrą yra nevyriška.
J.Vaitkaus paminėtas G.Trimakas pirmadienį įteikė prašymą atleisti jį iš VDA dėstytojo pareigų. Tądien žurnalistams jis teigė galėjęs būti ne taip suprastas, nes neturi netinkamų intencijų studentų atžvilgiu. Pridūrė supratęs, kad „negalima su visais būti draugiškam“.
Piniginė premija G.Trimaką jau pasiekė – įsigaliojus Vyriausybės nutarimui jam, kaip ir kitiems apdovanotiesiems, skirta 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – 30 400 eurų – suma.
Po to, kai seksualiniu priekabiavimu buvo apkaltintas Kultūros ir meno premijos laureatas, prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad „po tokios patirties turėtų būti sugriežtinta kandidatų [premijai gauti] atranka, įvesti reputacijos reikalavimai, peržiūrima ir pačios komisijos sudarymo tvarka“.
Jai atitarė premjeras Saulius Skvernelis: „Po tokių įvykių, skiriant Nacionalines premijas, turėtų, galbūt, atsirasti, nenoriu sakyti, kad nepriekaištingos reputacijos kriterijus, bet bent jau minimalus patikrinimas, kad tie, kurie jau pripažinti padarę priešingą teisei veiką, negalėtų pretenduoti tapti premijų laureatais“.
Pastarąją savaitę kaltinimų seksualiniu priekabiavimu ir kitokiu nederamu elgesiu, be G.Trimako ir J.Vaitkaus, sulaukė dar vienas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas tapytojas Jonas Gasiūnas – taip pat VDA docentas Arvydas Liepuonius.
Anksčiau dvi menininkės tokiu elgesiu apkaltino kino režisierių, taip pat Nacionalinės premijos laureatą Šarūną Bartą.
