Vengrų ir žydų kraujo turintis rašytojas gimė 1862 metais medikų šeimoje Vienoje, kuri tuo metu buvo Austro-Vengrijos imperijos sostinė. Vienos universitete studijavęs mediciną, 1885-aisias Schnitzleris pradėjo dirbti centrinėje Vienos ligoninėje, bet po kurio laiko gydytojo praktiką iškeitė į rašytojo karjerą.
Jo kūryba vertinta prieštaringai – pirmiausiai dėl atvirai ryškinamos seksualumo temos. Sigmundas Freudas laiške Schnitzleriui prisipažino: „Man atrodo, kad meninės intuicijos dėka jūs – su jautraus pastabumo pagalba – atskleidėte tai, kas man pavyko, ilgai ir kruopščiai tyrinėjant žmones.“
Pasirodžius jo pjesei „Ratelis“ („Reigen“), Schnitzleris buvo apšauktas pornografijos kūrėju, Adolfas Hitleris pjesę pavadino „žydiška nešvankybe“, tačiau ji tapo pagrindu ne vienam garsiam teatro spektakliui ar kino filmui.
Schnitzleris nuo 17 metų iki pat mirties rašė smulkmenišką dienoraštį – 8000 puslapių rankraštyje apstu meilės nuotykių aprašymų, nes jis vienu metu palaikė santykius su keletu moterų iš karto ir mėgino aprašyti kone kiekvieną savo orgazmą.
Pjesė „Ratelis“ parašyta 1897 metais ir išspausdinta 1900-aisiais, joje veikia personažai iš pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių – taip siekiama atskleisti, kaip seksualinė aistra panaikina ribas tarp įvairių visuomenės klasių. Pirmiausia šią pjesę Schnitzleris davė skaityti artimiems draugams – ji buvo suvaidinta tik 1920 metais ir dėl temos sulaukė aštrios kritikos.
Pjesės pavadinimas, susijęs su šokio ratu pavadinimu, taip pat atspindi tuo metu itin dažną venerinių ligų, perduodamų iš vieno visuomenės sluoksnio į kitą, plitimą. Pjesės veiksmas vyksta XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje Vienoje, ji sudaryta iš dešimties viena su kita susijusių scenų, kuriose veikia meilužių poros. Kiekvienas iš dešimties personažų pasirodo dviejose viena kitą sekančiose scenose, kurias sujungia Prostitutė, dalyvaujanti pirmoje ir paskutinėje scenoje.
1903 metais pjesė išleista Vienoje – parduota 40 000 jos egzempliorių, tačiau po metų cenzūra ją uždraudė. 1908-aisias ji išleista Vokietijoje, 1920-aisiais išversta į anglų kalbą. Nors 1921 metais Berlyno teismas panaikino Schnitzlerio pjesei pareikštus kaltinimus dėl amoralumo, pats rašytojas uždraudė ją statyti vokiškai kalbančiuose kraštuose. Tačiau ji išpopuliarėjo Rusijoje, Čekoslovakijoje ir ypač Prancūzijoje. 1982-aisiais, praėjus keturiasdešimčiai metų po rašytojo mirties, jo sūnus vėl leido šią pjesę statyti Vokietijoje ir Austrijoje.
Režisierės Yanos Ross spektaklyje „10 dialogų apie meilę“ vaidina Rimantas Bagdzevičius, Monika Bičiūnaitė, Algirdas Dainavičius, Algirdas Gradauskas, Evaldas Jaras, Donata Kielaitė, Dalia Michelevičiūtė, Paulius Tamolė, Aurelija Tamulytė, Rimantė Valiukaitė, Toma Vaškevičiūtė Arūnas Vozbutas. Scenografiją kuria dailininkas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Faustas Latėnas.
