Parodoje eksponuojamos pirmųjų Lietuvos diplomatų nuotraukos, portretai, apdovanojimai, dokumentai atspindi svarbiausius to meto Lietuvos istorijos įvykius – Vilniaus netekimą, Klaipėdos krašto prijungimą ir aneksiją, sovietų okupaciją. Ekspozicijoje galima pamatyti buvusių Lietuvos pasiuntinybių baldus, iškabas, asmeninius Lietuvos diplomatų daiktus.
1917 m. rugsėjo 18–22 d. vykusioje Vilniaus konferencijoje buvo išrinkta Lietuvos Taryba, kuri turėjo vadovauti nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui. Iškilo atstovavimo kitose valstybėse būtinybė. 1917 m. spalio 18–22 d. ir 1918 m. sausio 3–6 d. vykusiose Stokholmo konferencijose, kuriose dalyvavo lietuvių informacinių centrų atstovai iš Rusijos, Šveicarijos, Skandinavijos ir JAV, buvo priimtos rezoliucijos, reikalaujančios, kad kariaujančios valstybės pripažintų Lietuvos nepriklausomybę jos etnografinių sienų ribose su jos aukščiausiu organu – Lietuvos Taryba. 1918 m. vasario 16 d. pasirašius Lietuvos Nepriklausomybės Aktą svarbiausias uždavinys buvo iškovoti diplomatinį pripažinimą. Pirmoji Lietuvos nepriklausomybę de jure 1918 m. kovo 23 d. pripažino kaizerinė Vokietija. Pirmuoju pasiuntiniu joje buvo paskirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys. 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos valstybę pripažino Sovietų Rusija. Lietuvos atstovu joje iki pat 1939 m. buvo poetas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis. 1921 m. vasario–kovo mėn. mūsų valstybę de jure pripažino Latvija ir Estija. Tarp JAV ir Lietuvos oficialūs diplomatiniai santykiai užmegzti 1922 m. liepos 22 dieną. Kitos didžiosios Vakarų šalys de facto pripažino tik Lietuvos Vyriausybę. 1922 m. bolševikams galutinai įsitvirtinus Rusijoje, Vatikanas 1922 m. lapkričio 10 d., o Santarvės valstybių atstovai gruodžio 20 d. Lietuvą pripažino de jure. Kelią į tarptautinį pripažinimą Lietuva skynėsi per savo pasiuntinius, kurie, neturėdami diplomatinio darbo patirties, savo žinių, gabumų ir laisvos Lietuvos idėjų vedini greitai išaugo į gabių diplomatų kartą, deramai atstovavusią Lietuvos interesus užsienyje. Po SSRS aneksijos dalis diplomatinės tarnybos negrįžo į Lietuvą ir išeivijoje veikė iki pat nepriklausomybės atkūrimo.
Parodoje pirmą kartą Lietuvos visuomenei pristatomas specialiai 1939 m. Pasaulinei parodai Niujorke dailininko Stasio Ušinsko nutapytas istorinis siužetas „Vytautas Didysis Lucke“, tarsi simbolizuojantis Lietuvos diplomatijos ištakas. Eksponuojami Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Pasaulio lietuvių archyvo ir Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatai. Siekiant apsaugoti ypač vertingus dokumentus ir fotografijas, parodoje eksponuojamos jų kopijos.
