Muziejus pranešė, jog birželį iš policijos susigrąžintos areštinės T.Kosciuškos gatvėje duris atvers kitą antradienį. Naujos erdvės bus pristatomos kartu su paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, likus kelioms dienoms iki sukilėlių palaikų palaidojimo ceremonijos.
Muziejus pabrėžia, kad ši erdvė parodai pasirinkta ne atsitiktinai, kadangi būtent šiame pastate XIX a. antroje pusėje veikė kalėjimas ir jame buvo kalinami 8 vėliau nužudyti sukilėliai iš 21, kuriems įvykdyta egzekucija. Areštinę kelis pastaruosius dešimtmečius Vilniaus vyriausiasis policijos komisariatas valdė panaudos teise.
„Paroda bus įspūdinga: bus interaktyvios medžiagos, taip pat ir asmeninių relikvijų, rastų kasinėjimuose“, – BNS teigė muziejaus atstovė komunikacijai Živilė Stadalytė.
Vilniuje, Lukiškių aikštėje, 1863–1864 metais mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Po egzekucijų palaikai nebuvo atiduoti artimiesiems palaidoti, o slapta užkasti tuomet visuomenei neprieinamoje vietoje – 1831 metais caro įsakymu ant Gedimino kalno įrengtos tvirtovės teritorijoje.
Archeologams Gedimino kalne pavyko atrasti 20 sukilėlių palaikų iš 21, tarp jų – sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko bei Konstantino Kalinausko. Jie bus palaidoti lapkričio 22-ąją sostinės Rasų kapinėse.
1863–1864 metų sukilėliai kovojo prieš Rusijos caro valdžią ir siekė atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę.
Kaip skelbta anksčiau, iki sukilėlių palaikų laidojimo lapkričio 22 dieną Lietuvos nacionalinis muziejus taip pat ketina pristatyti naujausią archeologų, istorikų ir antropologų parengtą kolektyvinę monografiją „1863–1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“.
