LNOBT baleto trupė jau ne kartą yra šokusi moderniai klasikai priskirtinus K. Pastoro baletus („Karmen“, „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Acid City“), tačiau šis išsiskiria tuo, jog jau išbandytas Stokholmo karališkojo ir Varšuvos didžiojo teatro scenose (2006, 2009). Vilniuje naują pastatymo variantą choreografui padeda rengti su juo jau dirbę scenografas Adomas Jacovskis ir kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė.
Spektaklyje šoks beveik visa baleto trupė. Pagrindinius Tristano ir Izoldos vaidmenis šiuo metu rengia Inga Cibulskytė ir Pawelas Koncewojus (Lenkija) bei Rūta Juodzevičiūtė ir Genadijus Žukovskis, taip pat matysime Olgą Konošenko, Martyną Rimeikį, Aurimą Paulauską, Anastasiją Čumakovą, Nailią Adigamovą, Kristiną Gudžiūnaitę, Andrių Žužžalkiną ir daugelį kitų baleto solistų.
Pavasarį balete šokantys artistai, paremti privačių rėmėjų, vyko stažuotei į Varšuvos didįjį teatrą – mokėsi naujojo baleto vaidmenų.
Vis dėlto „Tristanas ir Izolda“ žada tapti prabangia puota ne tik baleto, bet ir operos gerbėjams. Spektaklio „muzikinio takelio“ galėtų pavydėti kiekviena koncertų salė: maestro Modesto Pitrėno diriguojamas LNOBT orkestras grieš Henko de Vliegero parengtą „Orkestrinę pasiją“ iš pagrindinių R. Wagnerio operos „Tristanas ir Izolda“ fragmentų. Šį kūrinį atlieka garsūs pasaulio orkestrai, diriguojami tokių meistrų kaip Kentas Nagano ar Valerijus Gergijevas. Balete taip pat skambės „Penkios Mathilde’os Wesendonck dainos“, jas rengia operos primadonos Sigutė Stonytė ir Inesa Linaburgytė. Rugsėjo 19 d. net numatytas muzikinis debiutas – prie dirigento pulto stos jaunas dirigentas Modestas Barkauskas.
Baleto atsiradimas repertuare – neatsitiktinis.
„Kadangi operos „Tristanas ir Izolda“, kaip ir kitų vėlyvųjų Wagnerio operų, kol kas neketiname statyti, pasirinkti baletą „Tristanas ir Izolda“ jubiliejinių Wagnerio metų išvakarėse yra išties prasminga“, – sakė LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas. 2013 m. pasaulis minės Richardo Wagnerio 200-ąsias gimimo metines. Baletas „Tristanas ir Izolda“ bus rodomas ir pavasarį, gegužę LNOBT rengiamoje Richardo Wagnerio savaitėje.
Vis dėlto K.Pastoro baleto pagrindas yra kitoks nei R. Wagnerio operos. Choreografas remiasi ankstyvųjų viduramžių dvasia dvelkiančiu „Romanu apie Tristaną ir Izoldą“, kurį 1900 m. išleido prancūzų rašytojas ir istorikas Josephas Bédier. Tai buvo senojo prancūziško mito apie meilę, stipresnę už mirtį, rekonstrukcija, įkvėpusi choreografą amžinąjį mitą įprasminti šokiu.
