Nesiekęs stulbinti ar šokiruoti šis autorius nuo pat pradžių buvo kitoks ir ėjo savo keliu. Jo radikalūs kūriniai anuomet buvo nesuprasti ir netgi kritikuojami, jog „čia visai ne muzika“. Tame slypėjo dalis tiesos, nes kompozitorius rėmėsi toli nuo pačios muzikos nutolusiais dalykais – kalba, ritualu, senąja architektūra ar lietuviškų audinių ornamentais. Tarsi archeologas jis rekonstravo priešistorinius, pamirštus senosios kultūros sluoksnius, juos atverdamas mūsų ausims ir akims.
„Iki nepriklausomybės atgavimo B. Kutavičiaus muzika buvo nepalaužtos ir nekompromisinės kūrybos simbolis,“ – teigia muzikologė Rūta Gaidamavičiūtė. Įvairaus lygmens simboliais, ženklais ir garsais ši kūryba bylojo apie laisvę ir nelaisvę, perteikė tautos priespaudos dramatizmą. Perpratęs lietuvių liaudies kūrybos esmę vėliau šis autorius ėmė ieškoti visuotinesnių atramų, jungiančių įvairias kultūras, žvalgytis po geografiškai tolimus regionus. Tačiau pakeliavęs jis vis grįždavo namo, kur neišsenkamame mūsų tautos praeities šaltinyje atrasdavo naujų idėjų versmes.
Dauguma B. Kutavičiaus kūrinių labiausiai stebina sumanymų originalumu. Kompozitoriaus kūrybinį kredo turbūt galima nusakyti jo paties žodžiais: „Tik tada galima išvengti kompromiso, kai rašydamas muziką, negalvoji: pirma – apie konkrečius atlikėjus, kurie gal būt šiuo metu nepajėgs atlikti kūrinio; antra – apie jokią iki šiol egzistavusią formą (kiekvienas kūrinys – tai nauja forma), trečia – apie rašomam kūriniui pasirinktas išraiškos priemones, jų senumą ar per didelį avangardiškumą. Pati idėja padiktuos ir priemones, kokios šiuo atveju gali būti tinkamos. O tikslas? Manau, visais laikais vienodas – sukurti tobulą kūrinį tobulam žmogui“.
„Permainų muzikos“ festivalio atidarymo koncerte suskambės iškilus B. Kutavičiaus ciklas „Metai“, sukurtas pagal Kristijono Donelaičio poemą. Jį sudaro keturios dalys: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“.
„Parašyti kūrinį pagal K. Donelaičio „Metus“ svajojau visą laiką, nuo pat konservatorijos baigimo (kompozitorius studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – L. N.). K. Donelaičio poema patraukė spalvomis, nepaprastai gražiu gamtos aprašymu. Tačiau savo darbe to teksto panaudojau mažai, o nuotaiką, charakterį siekiau atskleisti muzikos garsais“, – pasakoja B. Kutavičius. Keturias ciklo dalis jis rašė keturis metus 2005–2008-aisiais ir skyrė vis kitai atlikėjų sudėčiai.
„Donelaičiui labiau tiktų akmenys, molinukai, lankas, šiaudo birbynė...“ – sakė kompozitorius, pasirinkęs simfoninį orkestrą „Pavasario linksmybių“ vaizdams atkurti. Pasak muzikologo Lino Paulauskio, „atrodo, kad čia kompozitorius grįžta prie savo šaknų – tik dabar be liaudies muzikos stilizacijų – siekdamas pačios šerdies, tokios pirmapradės ir esmingos muzikos, kokia tik gali būti – taip kaip saulė šviečia, sniegas tirpsta ir gyvybė atbunda.“
„Vasaros darbai“ yra skirti aktoriams ir instrumentiniam ansambliui. Pastarojo sudėtyje šalia klasikinių suskamba ir liaudies instrumentai lumzdelis, birbynė bei kanklės. Iš toli pasigirsta dalgių galandinimas (kompozitoriaus vaikystės įspūdis), ataidi liaudies daina.
„Rudenio gėrybės“ sukurtos chorui ir kameriniam orkestrui. Tai dainingiausia viso ciklo dalis, užburianti kutavičiškomis melodijomis, kurių kartojimas sudaro ilgesingos monotonijos įspūdį.
„Žiemos rūpesčiai“ skaitovui, chorui ir kameriniam orkestrui iki šio rudens dar nebuvo atlikti, kaip ir neskambėjo ištisai visas „Metų“ ciklas. Pirmoji jo premjera vyks rugsėjo 13-ąją Vilniuje, tarptautinės Baltijos muzikologų konferencijos, dedikuotos taip pat B. Kutavičiaus sukakčiai, metu. Klaipėdiečiai turės progą rugsėjo 17-ąją išgirsti antrąją premjerą.
Unikalų B. Kutavičiaus kūrinį festivalyje „Permainų muzika“ atliks Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas), kuriems diriguos Donatas Katkus. K. Donelaičio hegzametro grožį minimalistinių konstrukcijų fone perteiks aktorius Darius Meškauskas. Ši pasikartojimų muzika sukurs labai intensyvų dramatizmą, ir kompozitoriui pavyks, jo paties žodžiais tariant, „žmogų pritrenkt, „užmušt“ garsais, kad išeitų svirdinėdamas...“
17 valandą vyks susitikimas, kuriame dalyvaus kompozitorius ir atlikėjai.
