Nuo šio sezono Mažojo teatro meno vadovu likęs režisierius Rimas Tuminas su įkvėpimu repetuoja Mariaus Ivaškevičiaus pjesės „Mistras“ tęsinį, kurį žiūrovai išvys rugsėjo 29 ir 30 dienomis.
Pirmosios spektaklio dalies premjera publikai buvo parodyta šių metų kovą. Tačiau ją mačiusieji turėtų nustebti: išgryninus temas, dramatiškus iškilių XIX amžiaus asmenybių likimus, santykių linijas, spektaklis turėtų suskambėti kaip didinga misterija arba kaip requiem nuostabiai ir kartu šiurpiai romantizmo epochai, kai žmogaus dvasiai buvo priskiriama magiškų galių ir tikima, jog jos gali pakeisti pasaulį. Iš pirmo žvilgsnio romantinė pasaulėjauta labai tolima šiandienai – nešiuolaikiška savo iškilmingumu, jausmų intensyvumu ir idėjų grandioziškumu, tačiau Tuminas randa įtikinamų sąsajų su šia diena.
Apie pjesę, kurioje veikia realios istorinės asmenybės, jos autorius Marius Ivaškevičius sako: „Iki šiol vengdavau nuorodos „Paremta tikrais įvykiais“. Man ji atrodydavo nebūtina. Bet šis pasakojimas toks neįtikėtinas, kad tenka įspėti žiūrovą: taip buvo. Kai kurių detalių ir įvykių netgi teko atsisakyti, nes jie buvo per daug fantastiški. Kartais taip atsitinka – realybė pranoksta fantaziją. Tuomet jau autorių nuorodos bejėgės ką nors pakeisti“.
Mistras, kurį spektaklyje vaidina Ramūnas Cicėnas, – tai Lietuvos dvarininkas Andrzejus Towiańskis, skelbęsis pranašu, viešpaties vietininku žemėje ir Paryžiuje įkūręs sektą „Dievo reikalas“. Jis savo mistinėmis idėjomis visiškai pavergia nebe jauną ir gyvenimo prasmės bei kūrybos atnaujinimo šaltinių ieškantį Adomą Mickevičių – Jokūbą Bareikį.
Šis nepaprastai daug kultūrinių asociacijų talpinantis duetas verčia mąstyti apie mokytojo ir mokinio, gundytojo ir trokštančiojo, kūrėjo ir apsišaukėlio pranašo, menininko ir jo kūrinio santykius. Tumino spektaklyje Mickevičius iškyla kaip faustiška asmenybė, metanti iššūkį Dievui, o Mistras įkūnija amžiną ir daugybę pavidalų turintį piktąjį genijų. O kartu Rimo Tumino „Mistras“ – tikra pojūčių puota. Jis kupinas užburiančių vaizdų, stebinantis netikėtais žanriniais viražais ir apglėbiantis tiršta teatrine atmosfera.
Spektaklyje taip pat vadina Gintarė Latvėnaitė (Celina Mickiewiczowa, Adamo žmona), Valda Bičkutė (Xavera Deybel, Mickevičių guvernantė), Audrius Bružas (Honoré de Balzacas), Gabrielė Tuminaitė (George Sand), Mantas Vaitiekūnas (Frédéricas Chopinas), Leonardas Pobedonoscevas (Pierre‘as Leroux), Ineta Stasiulytė (Margaret Fuller), taip pat Balys Latėnas ir Vytautas Rumšas (jaun.). Įspūdingą spektaklio scenografiją sukūrė Adomas Jacovskis, kostiumus ir grimą – Juozas Statkevičius, muziką – Faustas Latėnas.
„Sezono esmė – tapti asmenybėmis, apie asmenybes kalbėti, ir asmenybės turi kalbėti“, – pristatydamas naująjį sezoną kalbėjo režisierius Rimas Tuminas.
Šį siekį liudija ne tik epinio užmojo „Mistras“, bet ir visiškai kitokios formos ir teatrinės kalbos kūrinys, kurio premjera įvyks rugsėjo 18 dieną. Tai virtuoziškas aktorių Arvydo Dapšio ir Godos Piktytės duetas Jono Vaitkaus režisuotame spektaklyje „Atsitiktinis žmogus“ pagal subtiliosios prancūzų dramaturgės Yasmina Reza pjesę. „Atsitiktinis žmogus“ su rafinuota ironija kalba apie gyvenimo džiaugsmą, neviltį ir trapumą, apie artumo paieškas.
„Reza dramaturgija – tai lengvas intelektualus teatras. Ji į teatrą sugrąžino ištisą kartą žmonių, kuriems rimtos dramos atrodė per ilgos ir dažnai nuobodžios, o lengvos komedijos – per banalios, kad užimtų jų brangų laiką“, – taikliai apibendrino „The Spectator“ apžvalgininkas.
Rugsėjo 27-ąją Mažojo teatro žiūrovai turės galimybę pamatyti vis rečiau vaidinamą legendinį Rimo Tumino „Maskaradą“, kuris spalio pradžioje išvyks gastrolių į Rusiją. Jubiliejų minintis tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom“, šiemet savo programą pavadinęs „Išrinktieji“, spektaklį pakvietė kaip vieną ryškiausių per dvidešimt metų jų pristatytų rusų ir užsienio spektaklių.
Iki Naujųjų metų Vilniaus mažojo teatro žiūrovų dar laukia dvi premjeros: režisierius Vilius Malinauskas spalį parodys spektaklį pagal amerikiečių dramaturgo Davido Lindsay-Abaire‘o psichologinę dramą „Triušio landa“, o režisierius Antanas Gluskinas į spektaklį „Kas tasai Grufas?“ lapkričio pabaigoje pakvies mažiausius teatro gerbėjus. Kitų metų pavasarį režisierė Gabrielė Tuminaitė pristatys Carlo Goldonio „Il Campiello“ premjerą. Be to, ketinama atgaivinti Mažojo teatro klubo veiklą ir teatro kavinėje rengti menininkų kūrybos vakarus, susitikimus su publika.