Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos direktorius Tomas Vaišė sako, jog nuotaikos geros ir darbingos.
„Mokinių skaičiaus sumažėjimo kol kas nepastebime. Aš manau, kad visi pasiilgę gyvo bendravimo, tad kol yra galimybė, tikrai visi veržiasi. Ne tik mes, bet ir patys vaikai laukia ir tikisi, kad pavyks pabendrauti, bent jau kurį laiką. Grupines pamokas planuojame vykdyti nuotoliniu būdu, o individualios kol kas planuojamos kontaktiniu būdu“, – pasakoja mokyklos vadovas.
Pasakyti, kiek išties veiksmingas nuotolinis mokymas, anot T.Vaišės, sudėtinga: „Gal su pačiais mažiausiais, kol jie susipažįsta su instrumentu, jo veikimo principu, kontaktinis darbas, be jokių abejonių, yra naudingesnis, bet vyresniame amžiuje įmanoma dirbti kokybiškai ir nuotoliniu būdu. Žinoma, tiesioginio mokymosi metu jaučiamės geriau, visai kaip ir gyvai klausantis muzikos – tai visai kitas emocinis pojūtis ir supratimas.“
Dar vieną nuotolinio mokymosi minusą mokyklos direktorius įžvelgia ir kalbėdamas apie naudojamas programas – muzikos garso perteikimo kokybė dažnai yra nepakankamai aukšta.
Jūratės Stauskaitės Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla mokslo metus taip pat pasitinka viltingai.
„Pradedame su geromis nuotaikomis, o tie blogi nujautimai priklauso jau ne nuo mūsų, o nuo mūsų visų žinomo viruso, kuris gali viską pakeisti. Norėtumėme, kad jis leistų mums įsivažiuoti ir toliau tęsti darbus“, – sako Jūratė Stauskaitė.
Dailės mokykla planuoja mokslus vykdyti kontaktiniu būdu, tačiau pristato ir sezono naujieną – atskirą nuotolinio mokymo programą, skirtą visiems Lietuvos gyventojams, norintiems mokytis dailės.
Mokykla turi paruošusi ir planą B, jei mokslus tektų tęsti nuotoliniu būdu.
„Manome, kad dailės mokymasis tikrai gali būti veiksmingas ir nuotoliniu būdu. Žinoma, to kontakto su gyvu žmogumi niekas neatstos ir tai yra visiškai suprantamas dalykas. Visgi meno pažinimą, žinių lavinimą ir suvokimą apie pasaulį, apie meno istoriją, kuri tikrai labai siejasi su istorija, filosofija, psichologija, tikrai galima perteikti būtent nuotoliniu būdu. Galima sakyti, kad mes daugiau atliekame asmenybės ugdymo procesą negu menininko „gaminimą“, – kalba mokyklos vadovė.
J.Stauskaitės teigimu, apie mokinių skaičių šiemet kalbėti dar sunku: „Kol kas dar negalime pasakyti, kiek mokinių turėsime. Šiandien pasižiūrėjome, jog užsirašiusiųjų skaičius gal kiek mažesnis negu pernai tokiu pat metu, bet vis tiek išlieka panašus, nes jis nėra mažas. Kadangi rugsėjį pas mus dar galima užsiregistruoti, tai nėra galutinis rezultatas. Mums patiems įdomu, kaip čia bus. Kol kas pasakyčiau, jog nejaučiame, kad virusas mums trukdytų.“
Šokio mokyklos „Low Air“ direktorius Laurynas Žakevičius sako, jog mokykla naujam sezonui nusiteikusi pozityviai. „Bandysime užtikrinti saugumą ir įtikinti žmones, kad šokti pas mus bus saugu. <...>. Taip, jaučiame nežinomybę, bet visgi esame pozityviai nusiteikę. Bandysime dirbti kontaktiniu būdu, ribodami mokinių skaičių patalpose. Įprastai bandydavome surinkti maksimumą užsiregistravusiųjų, o dabar skaičių mažinsime dėl visų saugumo. Kalbamės ir su tėvais, ir su mokiniais, jog saugumas būtų abipusis. Kol kas susidomėjimas pamokomis yra gal kiek mažesnis, tačiau tą patvirtinti dar sunku“, – pastebi mokyklos vadovas.
Apie nuotolinių šokių pamokų veiksmingumą L.Žakevičius atsiliepia taip: „Galbūt su mažesniais mokiniais yra kiek sunkiau, nes tėvai vis vien turi pagelbėti vaikams prisijungti, tad tėvus įtraukti ne visada būna taip paprasta. Karantino metu paruošėme ir dvi savo mokines šokių studijoms Amsterdame. Vaikai mokydamiesi nuotoliniu būdu iš tiesų daug šoko ir prakaitavo. Žinoma, dauguma mokinių sakė, jog tai nėra tas pats, kas gyvas susitikimas, ir mes puikiai tai suprantame. Sulaukėme ir didžiosios dalies mokinių atsiliepimų, kad jei nebūtų šokių pamokų, būtų buvę daug sunkiau ištverti tuos karantino mėnesius užsidarius namuose. Galbūt nuotoliniu būdu ne tiek fizine prasme tobulėji, kadangi vis tiek leidi mažiau iš savęs reikalauti, bet psichologiškai ir emociškai tai tikrai veiksmingas mokymasis.“
