„Reikia suprasti, kad žmogaus vertė niekada negali būti nusakoma pagal išvaizdą. Mes, žmonės, esame daugiau negu kilogramai. Žmogus turi jausmus, svajones, siekius, pomėgius. Kūnai – tai visų šių dalykų įgyvendinimo priemonės, mūsų sielos namai, kuriais turime pareigą tinkamai rūpintis, o ne kankinti ir griauti“, – teigė D.Stankutė.
Patyčios dėl kūno – mokinių kasdienybė
Buvusių M.K.Čiurlionio menų gimnazijos auklėtinių istorijos atskleidė sudėtingą baleto studijų realybę – dalis mokinių patyrė valgymo sutrikimų.
Keli buvę gimnazijos mokiniai 15min papasakojo savo istorijas su anonimiškumo sąlyga.
Kristina baleto M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje mokėsi 12 metų.
Buvo laikas, kai per dieną vemdavau keletą kartų.
„Oficialiai niekur nesikreipiau, tačiau dabar galiu pripažinti, kad sirgau bulimija. Niekada nebuvau labai stambi, tačiau prasidėjus brendimui ėmiau apvalėti, todėl pradėjau laikytis dietų, o tai privedė prie persivalgymų ir vėmimų. Buvo laikas, kai per dieną vemdavau keletą kartų, o prieš duetinius šokius gerdavau laisvinamuosius, nes maniau, kad partneriui gali būti nepatogu“, – pasakojo Kristina.
Merginai su problema pavyko susitvarkyti tik išėjus iš mokyklos, dabar ji tęsia studijas kitoje srityje ir savo malonumui lanko tautinius šokius.
Mantas taip pat buvo šios gimnazijos mokinys. 15min jis paliudijo, kad jo patirtis „labai baisi“, tačiau ne tokia, kaip ten besimokančių merginų. Šiuo metu jis kovoja su valgymo sutrikimais bei stengiasi nepasiekti sveikatai pavojingo per mažo svorio.
„Nevadinčiau to anoreksija, bet sudėtingas santykis su maistu tikrai yra atsiradęs, – sakė jis. – Tam, kad išvyčiau iš manęs besityčiojusiai mokytojai susikaupusį pyktį, su psichoterapeute turėjau dirbti pusę metų, nes 11-os metų vaikui sakyti tokius žodžius yra siaubas.“
Agnė gimnazijoje praleido 12-a metų. Pirmus 8-erius metus ji mokėsi baleto, o vėliau perėjo į šiuolaikinį šokį. Mokslus baleto skyriuje ji įvertino kaip „be proto sunkius“, tačiau patikino, kad anoreksija nesusirgo. Visgi ji įvardijo kitas su mityba susijusias problemas:
„Valgydama aš nejaučiu ne tik skonio, bet ir malonumo. Kiekvieną kartą įsidėjusi kąsnį į burną jaučiuosi kalta“.
Pasiteiravus, ar jos aplinkoje bendraklasiai sirgo, ji atsakė „o taip!“:
„Vienos merginos kūno formos neatitiko baleto standartų, todėl per vasarą ji numetė 10 kilogramų ir tai sukėlė daug problemų. Ji nebegalėjo priaugti svorio, pusę metų neturėjo mėnesinių. Vis dėlto, viskas priklauso nuo paties žmogaus. Mokytojai gali kartoti, kad esame per stori, bet mūsų kūnai yra mūsų rankose, ką su jais darome, tai mūsų pasirinkimas.“
Agnės teigimu, istorijų yra ir daugiau. Antai viena mergina apskritai nustojo valgyti, bet svoris vis tiek augo dėl sutrikusios medžiagų apykaitos.
Jeigu esi per stambi, per egzaminus gaudavai vienu balu mažiau.
Visi kalbantieji patikino, kad iš jų mokykloje buvo reikalaujama numesti svorio. Kristinos teigimu, už priaugtus kilogramus atsiskaitymo metu buvo mažinamas pažymys:
„Jeigu esi per stambi, per egzaminus gaudavai vienu balu mažiau. Vienu metu buvau taip sulieknėjusi, kad atrodžiau nesveikai. Supratau, kad tai nieko gero. Per vasarą atsigavau, grįžau ir mokytoja pasakė: matau, kad tu sustambėjai... Teko grįžti prie dietų.“
