Artėjant naujo albumo pristatymui, buvo sukurta nauja N. Pečiūros 1996 metų hito „Meluok, meluok“ versija. Dainai taip pat pastatytas ir naujas vaizdo klipas.
1986 metais balandžio mėnesį sprogo Černobylio atominė elektrinė ir ir lengvas pavasario vėjelis radioaktyvias dulkes ramiai nešė į Vakarus. Nieko apie tai nežinodami, nes sovietų informacinės priemonės faktą iš pradžių slėpė, Atsuktuvas ir jo bičiulis Varveklis (Vikintas Darius Šimanskas) kaip tik tuo metu sukūrė pirmąsias dainas „Aš nuplikau nuo peroksido“ bei „Pilnas miestas narkomanų“. Šia lietuviško akademinio pankroko klasika ir pradedamas albumas „Chronologija“.
Minėti kūriniai savo forma panašūs į britų grupės „The Exploited“ ankstyvąjį muzikinį minimalizmą, tad už juos turime būti dėkingi „The Exploited“ albumui „On Stage“ ir toms istorinėms radioaktyvioms Černobylio dulkėms, pasiekusioms Vilniaus mikrorajoną Šeškinę, kur gyveno Varveklis.
1988 metų gegužę Vilniaus Sporto rūmuose koncertavo britų grupė „Pop Will Eat Itself“. Tai buvo industrial rock, indie rock atstovai, kurie savo muzikinį stilių vadino žodeliu „grebo“. Grebo buvo gana trumpai egzistavęs alternatyvinio roko požanris, kuriame skambėjo pankroko, EDM, hip-hop'o ir psichodelikos elementai. Minėtame „Pop Will Eat Itself“ koncerte Atsuktuvas stovėjo prie pat scenos ir susižavėjęs klausėsi. „Pop Will Eat Itself“ grojo su ritmo mašina ir tokia techninė naujovė tada jam buvo negirdėta ir patraukli. Tai ir dar keli įvykiai kiek vėliau ėmė įtakoti grupės „Už Tėvynę“ kūrybą.
1989 metų kovo 3 dieną JAV buvo išleistas debiutinis hip-hop'o trio „De La Soul“ albumas „3 Feet High and Rising“ ir tais pačiais metais jį į Lietuvą atvežė jauna panelė – lietuvių kilmės kalifornietė. Ji „De La Soul“ kasetę padovanojo tuo metu žinomam undergroundo muzikos veikėjui Nėriui Pečiūrai – Atsuktuvui. Tas albumas jam atsuko kelis varžtelius smegenyse ir nuo 1989 metų vasaros grupė „Už Tėvynę“ įrašuose ėmė naudoti ritmo mašinas bei pradėjo tekstus skanduoti taip kaip jiems išėjo. Su tokia nauja muzikine koncepcija „Už Tėvynę“ grojo 1990 metų balandžio 8 dienos vakare Andriaus Mamontovo inspiruotame Vilniuje esančių Spaudos rūmų gynybos koncerte.
Nuo 1989–ųjų N.Pečiūra draugavo su elektroninės lietuviškos grupės „Ars Nova“ nariais. O jie turėjo geros aparatūros – net ir „Yamaha RX7“. Tai buvo tuo metu nauja ir neseniai pasirodžiusi moderni ritmo mašina. Tad „Ars Nova“, „De La Soul“ ir „Pop Will Eat Itself“ įtakojo sekantį kūrybinį etapą, kurį albume „Chronologija“ pažymi 1989 – 1992 metų dainos, repavimai ir skandavimai.
Ryškiausias pavyzdys – 1989 metų daina „Myliu tėvynę“ – „grebo“ stiliaus politinis repas. Tokias kelias dainas grupė 1989 – 1990 metais grojo koncertuose Vilniaus Sporto rūmuose bei Kauno Sporto halėje.
Taip pat 1989-taisiais buvo sukurtas plačiau žinomas gotikinis hitas „Rožės“. Kūrinys išgarsėjo Andriaus Mamontovo dėka, kuris dainą aranžavo ir pasirūpino, kad ji patektų į Lietuvos radijo laidą „Jaunimo muzikos studija“. Vėlesnių metų „Už Tėvynę“ atlikti kūriniai „Dainelė apie chebrą“, „Meilės liga“, kuriuos parašė A. Mamontovas, ryškiai atspindi pašėlusius laikus po 1990 metų. Devyniasdešimtųjų viduryje N.Pečiūra buvo parašęs keletą roko muzikos baladžių – „Meluok, meluok“, „Vėjas“, kurios buvo grojamos radijo stočių.
Ketvirtasis N.Pečiūros kūrybinis etapas prasidėjo po 2000-ųjų. Grojant pankroko grupėje „Bacefalai“ buvo sukurta „Liuka“, „Sudegė Brodvėjus“. 2009-tieji buvo įsimintini daina „Vandenynai“, kuri buvo parašyta vienai merginų grupei. O paskutinysis kūrybinis etapas prasidėjo 2012 metais bei tęsiasi iki šiol. Nuo 2012-ųjų N.Pečiūra kiekvieną rudenį išleidžia naują albumą. Taip buvo sukurtos dainos „Mažutė“, „Duok cigaretę šmėklai“ ir kitos. Naująjį diską užbaigia šių 2019-tųjų metų daina „Konfucijus ir Frida“, kuriai tekstą parašė poetė Justina Razumaitė.
Albumas „Chronologija“ – rinktinė diskografijos apžvalga. Tai plaukimas laiko spirale nuo 1986 metų pavasario, kai sprogo Černobylio atominė elektrinė ir pankai Varveklis bei Atsuktuvas pradėjo vingiuotą kūrybinio gyvenimo kelią.
