Vėjo malūno „spinduliai“ slepia gardžią paslaptį
Nuo Pakruojo dvaro vėjo malūno tarsi saulės spinduliai nusidriekę gėlynai ne tik traukia akį savo išskirtine forma, žiedų grožiu, bet ir slepia netikėtą paslaptį. Akylesni pastebės, kad kiekvienas spindulys skirtingas, o tarp gėlių susodinta įvairių prieskoninių žolelių, lapinių bei kitų daržovių.
Čia ir slypi nepaprasta idėja – visi valgomi augalai sukomponuoti taip, kad iš tos pačios eilės paimtas daržoves ir žoleles būtų galima iškart patiekti kaip puikiai suderintą garnyrą – tereikės prieskonių ir aliejaus. Vienas du ir sumaišai iš jų salotas – nereikia sukti galvos, ar viskas tiks tarpusavyje, nes tai apgalvota dar sodinimo metu! Nenuostabu, kad šviežios, čia pat užaugintos žolelės ir lapinės salotos kasdien atsiduria karčemos „Traktierius“ patiekaluose, vilioja skoniais ir kvapais.
Daržovių gėlynai: (ne)tradiciniai, bet labai žavūs
Įdomu tai, kad dar iki šių dienų Žolinė Dzūkijoje kartais vadinama Kopūstine, nes šiame krašte šventė neapsieidavo be baltagūžių kopūstų. O švenčiant Žolinę visoje Lietuvoje būdavo gaminami įvairūs patiekalai, kurių sudėtine dalimi tapdavo šviežios daržovės.
Kopūstai, burokėliai, agurkai, cukinijos bei kitos daržovės jau antrus metus iš eilės rado ypatingą vietą spalvinguose Pakruojo dvaro gėlynuose – ne tik prie XVIII a. vėjo malūno, bet ir kitose didžiausio Šiaurės Europos gėlių festivalio erdvėse. Grįžtant istorijos takais, tam tikru metu kai kurios daržovės taip pat buvo laikomos gėlėmis, o bulves ir pomidorus lietuviai anksčiau gan ilgai augino ne dėl vaisių, o būtent dėl gražių žiedų!
Nepažintais skoniais vilioja valgomos gėlės
Nuo Žolinės neatsiejama ir kita senoji lietuviška tradicija – svečių vaišinimas. O Pakruojo dvare ir vaišės turi dvarišką prieskonį – čia galima paskanauti... gėlių. Viduramžiais Europoje gėlių žiedlapiai buvo laikomi tikru delikatesu, o Vasaros gėlių festivalyje valgomos gėlės tapo ne tik puošybos elementu, bet ir gardžia dvaro virtuvės patiekalų dalimi. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad medetkų žiedlapiai turi citrusinio skonio, o nasturtės suteikia patiekalams lengvą pipirinį prieskonį? O kur dar dvare gaminami naminiai monardų ledai, stebinantys kiekvieną jų paragavusį savo unikaliu skoniu!
Vasaros gėlių festivalyje – milijono žiedų ir aromatų jūra
Šią vasarą į nesuskaičiuojamus festivalio gėlynus sugrįžo harmonija – pastelinėmis spalvomis, elegantiškais žiedynais ir subtiliais gėlių aromatais, tik ir kviečiančiais pasinerti į romantišką žiedų jūrą. Greta įsikūrusi parfumerinė kasdien atveria duris pasimėgauti iš festivalio gėlių vietoje gaminamais hidrolatais, išvysti jų gamybos procesą, pasileisti į užburiančią kelionę po kvapų ir grožio pasaulį. Augalai ją pasiekia būtent iš dvare lygiai prieš metus Žolinės proga atidarytos didžiulės gėlių ir vaistažolių džiovyklos – žolinčiaus. Čia džiovinami įvairiausi augalai, išsiskiriantys savo vaistinėmis savybėmis: monardos, levandos, čiobreliai, medetkos, šalavijai, jonažolės ir kt. Būtent čia paruošti augalai toliau sėkmingai naudojami gaminti hidrolatams, aliejams ir net istorinės spirito varyklos gaminiams.
Dar daugiau nuostabių emocijų vasaros gėlių ir žolynų fone suteikia aktorių pasirodymai, cirko artistų triukai, užsukti kviečia unikalios ir niekur kitur nematytos erdvės – dvariškų žaidimų zona mažiesiems lankytojams, XIX a. fotoateljė, dvaro kostiuminė, technikos ir kitų įdomybių muziejai.
Apsilankę Pakruojo dvare, pasigrožėję gėlynais ir išbandę dvariškas pramogas, dieną galite tęsti ir vos už keliasdešimties kilometrų įsikūrusiame Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sode. Čia vyks tradicinė Žolinės šventė, bus šventinami žolynai, vyks edukacijos ir net kermošius. O vėliau į šventinę vakaronę su muzika, šokiais ir dainomis pakvies Žaliūkių malūno erdvė. Praleiskite nuostabią dieną Pakruojo dvare ir jo apylinkėse!
Pakruojo dvaras – ne tik didžiausias Lietuvoje dvaro kompleksas, tačiau ir viena iš 18 patraukliausių kultūrinio turizmo vietovių Europoje, Lietuvos „Metų turizmo objektas 2018, 2019, 2021, 2022“. Čia kasmet vyksta unikalūs gėlių ir šviesos festivaliai, yra atkuriamos XIX a. pr. – XX a. pr. dvaro gyvenimo patirtys bei akimirkos.