Ministerija tikina, kad namų darbai padaryti
Renginio moderatorius istorikas ir rašytojas Norbertas Černiauskas teiravosi, kas pasikeitė nuo karo pradžios. Ar jau turime aiškų planą, ką darysime su materialiosiomis ir nematerialiosiomis vertybėmis ištikus dienai „X“?
I.Veliutė patikino, kad tam tikrose srityse namų darbai jau yra padaryti: „Daugeliu atvejų, mes žinome kas yra mūsų deimantiniuose sąrašuose, be to, turime programą „E.kultūra“, kuriai paskirta 30 mln. eurų investicija.“
„Be to, mes pradėjome kalbėti ne tik apie kultūros paveldą, kurį saugo mūsų atminties institucijos, bet ir apie tai, kad yra daug profesionalaus kuruoto turinio, kurį taip pat reikia saugoti, – kalbėjo I.Veliutė. – Šiuo metu vyksta Vyriausybės veiksmų plano kūrimas, kuriame mes sakome „žiūrėkite, mes turėsime nuostabų „E.kultūros“ projektą ir mums reikia to kuruoto turinio vis daugiau ir daugiau. Nebekurkime naujų platformų ir leiskime gyvuoti toms, kurios daromos tikrai kokybiškai.“
Diskusijos metu kultūros viceministrė išryškino ir 3D technologijos reikšmę šiame kontekste: „Kolegos Lenkijoje imasi labiausiai nykstančio paveldo skaitmeninimo. Mes einame kitu keliu – bandome užfiksuoti tuos objektus, kurie yra mūsų paveldo žvaigždės. „E.kultūros“ projekte yra daugybė dalykų – į jį įeina ne tik pati platforma, bet ir kultūros vertybių registro atnaujinimas, prieinamumas ir t.t.“
I.Veliutei antrino D.Žeruolis. Jis priminė, kad Nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus Arūno Gelūno iniciatyva klausimas buvo iškeltas politiniu lygmeniu ir algoritmai jau yra sudėlioti.
„Žinoma, informacija yra konfidenciali ir pernelyg daug jos atskleisti negalime“, – teigė D.Žeruolis.
„Planas veikia iki pirmosios kulkos“
Ypač svarbią poziciją užima didžiųjų atminties institucijų vadovai. A.Žilinskienė nebuvo labai konkreti. Pasak jos, planas yra, bet iš kur krizės metu galėtų „atvažiuoti sunkvežimis“, ji atsakyti negali.
„Jeigu reikėtų vienu sakiniu atsakyti į šį klausimą, tai pasakyčiau, kad per trejus metus iš esmės pasikeitė požiūris į saugumą. Ne todėl, kad visi staiga pasidarėme sąmoningi, tiesiog už sienos vyksta karas ir mes kasdieną matome, kaip kultūros objektai yra naikinami, – kalbėjo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorė. – Kaip institucijos, kuri turi vertybių, vadovė, negaliu eilinį kartą galvoti apie evakuacijos planą stalčiuje. Tad nuo jo iki realaus plano su [tiksliais veiksmais] jau esame nuėję, bet tai nereiškia, kad mes žinome, iš kur atvažiuos sunkvežimis. Viena, yra planuoti, o kitas dalykas, yra realybė, kuri ištinka. Netgi kariuomenėje juokaujama, kad planas veikia iki pirmosios kulkos. Ir tada įsijungia žmogiškasis faktorius. Galbūt kaip tik nesaugu yra išvežti vertybes? Galbūt nenuvažiuosime iki suplanuotos vietos? Tai turės spręsti jau atsakingi žmonės, t.y. institucijų vadovai.“
D.Žeruolis teigė, kad jo vadovaujamos institucijos žmonės jau yra atsirinkę ir išsiaiškinę svarbiausius dalykus, kuriuos reikėtų apsaugoti: „Tačiau klasika, kad strategija veikia iki pirmojo šūvio, taip pat galioja.“
Jis atkreipė dėmesį, kad svarbu sukurti skaitmeninę (dirbtinę) Lietuvą: „Dar karu Europoje nekvepėjo, kai mūsų kaimynai pasidarbavo. Šioje srityje ne viskas padaryta, bet postūmis yra labai didelis.“
Idėja, padėsianti išsaugoti nekilnojamąjį paveldą
Renginio metu N.Černiauskas vedė paralelę tarp Varšuvos Antrojo pasaulinio karo metais ir didžiųjų Lietuvos miestų. Pasak jo, dėl Varšuvos, kuri anuomet buvo sugriauta iki pamatų, diskusijos vyksta ligi šiol. Kad taip nebūtų, pasak N.Černiausko, reikalingi skaitmenizuoti miesto planai.
Prie to dirba paveldosaugininkas T.Žižiūnas. Moderatorius jo teiravosi, ar jau turime produktą, kurį pasitelkę, galėtume atstatyti miestus, jeigu pavyzdžiui, netektume Vilniaus senamiesčio.
Jis pasakojo, kad anuomet Varšuva buvo sugriauta 80-čia proc., tačiau ją atkūrė iš žmonių pasakojimų, archyvinių planų. Jo nuomone, jeigu išmokytume 3D spausdintuvą remtis panašia logika, tai būtų puikus būdas išsaugoti nekilnomajamąjį paveldą.
„Šiandien jau turime surinkę ganėtinai spalviškai ir geometriškai tikslios informacijos. Su kolegomis Vilniaus universitete Komunikacijos fakultete kuriame paveldo monitoringo sprendinį, kuris naudoja 3D duomenis ir per laiką matome įvykstančius pokyčius“, – patirtimi dalinosi T.Žižiūnas.
PALAIKYKITE:
Paremti 15min Kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
