Forumas yra pirmasis projekto Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021 – renginys. Kodėl likus metams iki Neringai svarbaus titulo perdavimo pradžios bus diskutuojama būtent šia tema? Kuo ji aktuali Neringai?
Projektas „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ yra sudarytas iš keturių pagrindinių kultūros programų. Viena jų – „Kūrybinės rezidencijos“, jungianti rezidencijoms skirtų erdvių plėtrą, stipendijas įvairių žanrų kūrėjams, infrastruktūros objektų, priklausančių Neringos savivaldybei, pritaikymą kūrybinei veiklai, dabartinių veikiančių kultūros institucijų veiklos krypčių korekcijas, didesnių finansinių srautų generavimą, kryptingą komunikaciją ir kt. aktualias temas.
Menininkai, kūrėjai, turėję kokių nors sąsajų su Neringa, vardija daug jiems čia esančių patrauklių faktorių: vizualiai organiška aplinka, Kuršių nerijos gamta, istorinis vietos unikalumas, ypatinga ramybė, tyla, lėtesnis laikas, galimybė atitolti nuo kasdienio ritmo ir pasinerti, susikoncentruoti į kūrybą, palankus vietos valdžios požiūris į kūrėjus, kultūros organizacijų atvirumas bendradarbiavimui, galimybė atkurti vientisumą „perdegus“ ir kita.
Žmogaus bei stichijų kūrybinės bendrystės nulemtas Kuršių nerijos kraštovaizdis tradiciškai atpažįstamas kaip kūrybinio potencialo virsmo vieta, šimtmečius viliojanti kūrėjus į nacionaliniu mastu pripažintą teritoriją.
Kurias jau dabar Neringoje veikiančias kūrybines rezidencijas įvardintumėte kaip sėkmingus pavyzdžius?
Daugeliui žinomas Kuršių nerijoje klestėjęs europinės reikšmės menininkų sambūris – Nidos dailininkų kolonija. Ši savita Neringos tapatybės dalis dabar įprasminama Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos, kultūros ir meno įstaigų veikla, privačių kolekcininkų pristatymais, kultūros-meno projektais, kuriuos įgyvendina Lietuvos profesionalaus meno ar nevyriausybinės organizacijos.
Prieš keletą metų Neringoje pradėjo veikti Tarptautinis vertėjų ir rašytojų centras, sudarantis išskirtines sąlygas Lietuvos ir užsienio rašytojams bei vertėjams gyventi ir kurti Kuršių nerijoje. Pastebimos privataus sektoriaus iniciatyvos: viešbučių rekonstrukcijos projektuose naujos veiklos modeliuojamos, numatant palankias technines sąlygas kūrėjams. Norisi paminėti ir Gintaro galerijos savininkų Kazimiero ir Virginijos Mizgirių kūrybines iniciatyvas, susijusias su kūrėjų į Neringą pritraukimu.
Ar esama tarptautinių iniciatyvų, kurių patirtį Neringa, įgyvendindama kūrybinių rezidencijų programą, galėtų perimti?
2018 m. Neringos savivaldybė pasirašė partnerystės sutartį su Arenshopo (Ahrenshoop) savivaldybe Vokietijoje, siekdama dalintis patirtimi su miestu partneriu, kuris miesto plėtros strategijoje sėkmingai aktualizavo dailininkų kolonijos kūrybinį palikimą. Taip Arenshopas išsprendė sezoniškumo problemą, sujungė miesto viešo ir privataus sektoriaus veikėjus.
Neringos miestas taip pat galėtų būti formuojamas kaip kuriančių menininkų centras, pripildytas kūrybinės energijos ištisus metus. Tokiam pokyčiui reikalinga priimti tinkamus sprendimus ir / arba palaikyti tam tikrus savaiminius, jau dabar vykstančius procesus. Ambicijų tapti menininkų traukos centru Neringa turi. Šios strategijos krypties įgyvendinimui svarbu mobilizuoti analizės bei formavimo segmenus. Tad pradėti kalbėti apie tai pats laikas.
Kokie kūrybinių rezidencijų valdymo mechanizmai Jums pačiai atrodo aktualūs būtent šiandien ir kodėl?
Analizuojant menininkų rezidencijų pavyzdžius Europoje ir Lietuvoje galima pažymėti skirtingus jų veikimo principus. Neretai kiekvienas atvejis turi tik sau būdingą unikalią charakteristiką. Vieni iš jų orientuoti į kylančius menininkus. Kiti suteikia galimybę reziduoti jau žinomiems kūrėjams. Skirtingos rezidencijos skirtos įvairių sričių kūrėjams: kompozitoriams, muzikantams, rašytojams, scenaristams, poetams, filmų kūrėjams, šokėjams, kino, vizualiųjų menų atstovams, kai kuriose kviečiami ir meno vadybininkai, kuratoriai, meno kritikai.
Tokioje plačioje skalėje siūlomos ir nevienodos sąlygos menininkams, skirtinga rezidencijų trukmė, stipendijų dydžiai. Anaiptol ne visos rezidencijos sugeneruoja stipendijų menininkams fondus, įprastai suteikiama kūrybinė erdvė, apgyvendinimas. Dalis rezidencijų reikalauja iš paskirtos stipendijos rezidentui apmokėti apgyvendinimo, studijų nuomos išlaidas, profesionalų konsultacijas.
Kai kur esama ir papildomų sąlygų menininkams: sugeneruojamas meninio projekto biudžetas, galimybė apsistoti šeimos nariams, sveikatos draudimo užsieniečiams suteikimas, kelionės išlaidų kompensavimas, nemokami užsienio kalbų kursai, profesionalų konsultacijos ir kt. Menininkų atranka organizuojama taip pat įvairiai: kai kuriose rezidencijose menininkai atrenkami ypač griežtai, tai patikėta komisijoms, kai kuriose kandidatai pasisiūlo patys.
Pasibaigus Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastato rekonstrukcijai, čia ketinama įveiklinti scenos menų rezidenciją. Be abejonės, tam reikalingos žinios, patirtis, bendra koreliacijos su miesto kultūros politika analizė. Neringai teks atsakyti į įvairius klausimus: kokie rezidencijų prioritetai – kūrėjo laisvei ar kūrėjo bendradarbiavimui su vietos bendruomene, ką miestas gali pasiūlyti atvykstančiam menininkui, kaip bus generuojamos lėšos, reikalingos kūrybinėms, gyvenamosios erdvėms, stipendijų galimybės, menininkų atrankos kriterijai, komunikacija. Galiausiai, kaip pasikeitus dabartinėms įstaigos veikloms tai atsispindės formaliuose steigėjo sprendimuose.
Kokius iššūkius ar problemas kūrybinių rezidencijų plėtrai Neringoje įvardintumėte kaip esminius?
Neringos atveju – sudėtinga infrastruktūros situacija, erdvių, ypač scenos menams, ir priemonių meninei raiškai trūkumas, žmogiškųjų išteklių stygius, netolygus darbo organizavimo procesas dėl sezoniškumo.
Menininkai pastebi, jog vasaros sezono metu apgyvendinimo paslaugų kainos jiems per aukštos, o šaltuoju periodu – netinkamos sąlygos. Kūrėjai taip pat pažymi šiuolaikinio meno formų stoką, finansinius, materialinius apribojimus, vietos bendruomenės uždarumą, ribotą vietos menininkų skaičių. Modeliuojant ateities kūrybinių rezidencijų veiklas Neringoje, įžvelgiu grėsmę dėl per didelio atotrūkio tarp globalaus šiuolaikinio meno konteksto ir labiau tradiciškai orientuoto Neringos vietinio kultūrinio gyvenimo. Na o patiems kūrėjams Kuršių nerijoje gali tapti iššūkiu atskirti darbo ir poilsio režimą.
Kas forumo „Kūrybinių rezidencijų plėtra“ metu dalinsis įžvalgomis ir patirtimis?
Forumą organizuoja Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ kartu su Neringos savivaldybe, Tarptautiniu vertėjų ir rašytojų centru Nidoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Renginio metu patirtimi dalinsis Lietuvoje veikiančių meno rezidencijų atstovai, meno vadybininkai, kūrėjai, suburiami Lietuvos, Neringos kultūros, meno įstaigų atstovai, kultūros politikos formuotojai, verslas, akademinė bendruomenė.
Forume dalyvaus Lietuvoje veikiančių menininkų rezidencijų atstovai iš Vilniaus Ruperto rezidencijos, Kauno menininkų namų ir Klaipėdos kultūros komunikacijų centro ir kitų. Partnerysčių tema diskutuosime su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovu Jonu Sakalausku, Klaipėdos jaunimo teatro vadovu Tomu Jankausku, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene, Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Egle Deltuvaite.
Džiugu, jog savo įžvalgomis kūrybinių rezidencijų tema dalinsis ir menininkai. Vienas jų – pianistas, garso režisierius ir žurnalistas Šarūnas Meškys.
Forumo dieną Neringoje organizuojate ir nemokamą seminarą kultūros vadybininkams. Kokiomis temomis, patirtimis ir žiniomis bus dalijamasi seminaro metu?
Seminaru siekiama ugdyti meno vadybininkų kompetencijas kūrybinių rezidencijų steigimo, sėkmingo valdymo, finansavimo srityse. Tikimės atsakyti į klausimą, kaip rasti konkrečiai vietai tinkamą kūrybinių rezidencijų modelį ir kaip jį išlaikyti tiek finansine, tiek aktualaus turinio prasme. Seminarą ves Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos vystytoja ir buvusi vykdomoji direktorė dr. Rasa Antanavičiūtė.
