Spektaklis „Vaidina Marius Repšys“
Kovo 18 d. 19:30 val. LNDT. Marius Repšys – vienas žinomiausių Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorių. Jis suvaidino Vandalą „Išvaryme“, Lauryną „Katedroje“ ir daug kitų įsimintinų vaidmenų, laimėjo aukščiausius teatro ir kino apdovanojimus.
Pastaruosius keletą metų Marius Repšys pasirodo ekranuose ir spaudos puslapiuose ne tik kaip teatro ir kino vaidmenų kūrėjas, bet ir kaip žmogus, kovojantis su universaliomis, daugeliui pažįstamomis problemomis. Aktorius drąsiai ir atvirai kalba apie depresiją ir psichozės epizodus, kankinančius nuo vaikystės.
Ar menininko talentas ir psichikos problemos – dvi tos pačios monetos pusės? Ar aktorystė – ir kūryba apskritai – ne tik apdovanoja, bet ir žaloja, o vėliau pati semiasi jėgų iš padarytų žaizdų? Jei taip, kaip tą žalą mažinti ir ar reikia tai daryti?
Šiame spektaklyje žiūrovas kviečiamas pabūti su aktoriumi. Pabūti labai arti. Leistis kelionėn gilyn į pasąmonę, į vidinį kosmosą, geriant iš atminties šaltinių, kaunantis su šešėliais, linksminantis su animomis, ieškant savojo dievo.
Pagal Albert'o Camus romaną. SVETIMAS
Kovo 19 d. 19 val. LNDT. Spektaklį „Svetimas“ pagal Nobelio literatūros premijos laureato Albert’o Camus knygą stato slovėnų režisierius Jernejus Lorenci, laikomas ryškiausia šiuolaikinio slovėnų teatro figūra, taip pat vienu individualiausių, įžvalgiausių, novatoriškiausių teatro kūrėjų Europoje.
Abejingumo, vienatvės ir absurdiškų atsitiktinumų temas nagrinėjančiame romane „Svetimas“ aprašomas trumpas pagrindinio veikėjo Merso gyvenimo etapas, jo teismo procesas. Atsisakęs meluoti sau ir kitiems, nepaklusęs visuomenės primestoms taisyklėms ir patekęs į keistų atsitiktinumų virtinę, Merso galiausiai yra pasmerkiamas ne už galimą nusikaltimą, o už tai, kad yra kitoks – svetimas.
Ar šiuolaikinė visuomenė, kaip niekad tolerantiška, aktyviai ginanti žmogaus teises, užstojanti silpnuosius, tikrai yra pakanti kitokiems? Ar yra kitokie, kurių visuotinai gailima, ir kitokie, kurių ne? Kur tas skirtumas? Kaip jaustumėtės jūs, teisme bandydami paaiškinti savo elgesio motyvus, bet sulaukdami vis tų pačių tendencingų klausimų ir supratę, kad jūsų atsakymai iš tiesų niekam neįdomūs? Kovotumėte ar pasiduotumėte?
Marius Ivaškevičius. MIEGANTYS
Kovo 20 d. 18:30 val. LNDT. Futuristinė Mariaus Ivaškevičiaus distopija dabartiniais visą pasaulį paveikusio viruso laikais suskamba itin aktualiai. Žmonėms, išgyvenantiems pandemiją, bundant iš gyvenimą suparalyžavusio karantino – „Miegančių“ temos, tikimasi, kad bus artimos, suprantamos ir intriguojančios kaip niekada.
Spektaklio veiksmas nukelia žiūrovus į 2109 metų Maskvą. Elektroninis žadintuvas skelbia Antrosios pamainos budraus ciklo pradžią. Iš termosų viena po kitos lenda trys seserys, garuojančios ir apsimiegojusios. Tai Nastia, Maja ir Marija. Jos dešimt metų miegojo anabiozėje, todėl sunkiai orientuojasi erdvėje ir laike, skausmingai juda dėl raumenų atrofijos ir vis dar egzistuoja tarp sapnų ir tikrovės. Praeis šiek tiek laiko, kol jos susivoks realybėje.
O visa tai prasidėjo prieš daugelį metų – ketvirtajame XXI amžiaus dešimtmetyje. Dėl globalaus atšilimo ir planetos gyventojų pertekliaus ėmus stigti gėlo vandens ir maisto resursų, vienas po kito įvyko du Pasauliniai Vandens karai. Po jų įvykusi milijardų pabėgėlių migracija galutinai sugriovė senąją pasaulio tvarką: valstybes, aljansus, sąjungas ir jų sienas.
Gyventojų pertekliaus problemą padėjo išspręsti atradimai genetikos srityje, leidžiantys pusei žmonijos dešimčiai metų panirti į miegą. Taip prasidėjo gyvenimas pamainomis. Nuo to laiko kas dešimt metų pamainos keičia viena kitą, budrūs žadina miegančius, o patys eina miegoti. Deja, abiejų pamainų vertybės ir požiūriai dėl pasaulio valdymo ir ateities kardinaliai skiriasi...
Miranda Rose Hall. PJESĖ GYVENANTIEMS IŠNYKIMO LAIKAIS
Kovo 20 d. 19:30 val. LNDT. Tai kūrinys apie gyvenimo vertę, mirties neišvengiamybę, atsiradimo stebuklą ir išnykimo teorijas. Pagrindinis pjesės veikėjas pasakoja apie mūsų planetą – kaip ji pradėjo formuotis, kaip atsirado ir išnyko įvairios rūšys ir kaip gyvename šiais laikais. Ar gali būti, kad pramonės, žmogaus veiklos, įvairių verslo šakų sąlygota klimato krizė atvedė žmoniją prie šeštojo išnykimo ribos?
Masinis išnykimas – tai geologinis laikotarpis, kai išnyksta didelė dalis biologinės įvairovės arba atskirų rūšių – bakterijų, grybų, augalų, žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių, žuvų, bestuburių. Paskutinis penktasis masinis išnykimas buvo prieš 65,5 mln. metų, kai Žemėje nebeliko dinozaurų.
Pasauliui atsidūrus ties ekologinės katastrofos slenksčiu, turime persvarstyti ir tai, kaip tvariau galėtų veikti teatras. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kartu su dar 13 kitų lyderiaujančių Europos teatrų (Šveicarijos, Italijos, Prancūzijos, Kroatijos, Vengrijos, Švedijos Portugalijos, Belgijos, Taivano, Slovėnijos ir kt.) pirmą kartą istorijoje vykdo bendrą projektą STAGES, siekiant sukurti tvaresnio teatro metodiką.
Laurynas Adomaitis, Antanas Obcarskas. BOKSAS
Kovo 22 d. 19 val. LNDT. Nerimstančia kovos dvasia persmelktas spektaklis „Boksas“ yra sportinė-mistinė kelionių drama apie dviejų kartų kovotojus. Saúlas (akt. Laurynas Jurgelis) – talentingas boksininkas, kurio išskirtinį potencialą įžvelgia klubo treneris (akt. Marius Repšys) ir bet kokia kaina nori jį padaryti pasaulio čempionu. Tsiganas (akt. Gediminas Rimeika) – į antrą planą nustumtas boksininkas, nenorintis taikytis su outsaiderio pozicija. Jo ambicijas pajautęs verslininkas (akt. Giedrius Savickas) prisiima globoti jauną sportininką ir siekia nugalėti savo gyvenimo traumas. Kam kova baigsis nokautu?
Dviejų jaunų boksininkų Saúlo ir Tsigano akistata vietinės reikšmės klube įžiebia globalias ambicijas, kurios peržengia geografines, o kartais ir fizinio pasaulio ribas. Jaunų vyrų kelionė atrandant savyje kovotoją tampa priemone seniems vilkams suvesti sąskaitas. Viena vertus, visuomenė kovotojus garbina kaip herojus, kita vertus, atstumia, kaltindama agresija. Kovotojo paradoksas sukelia savidestrukcijos polinkį. Boksininkai naikina savo priešininkus, tačiau laimėję dažnai jaučiasi sunaikinę save.
Kitaip nei likusių sportų, bokso niekas „nežaidžia“. Todėl teatro scenoje pasirodys tikri kovotojai, prižiūrimi profesionalių trenerių. Aktorių fizinis ir psichologinis pasirengimas spektakliui yra unikalus.
Baletas „Don Kichotas“
Kovo 19 – kovo 22 LNOBT. Iš Austrijos į Rusiją 1850 m. atvykęs kapelmeisteris, kompozitorius Ludwigas Minkusas kūrė muziką baletams. Su choreografu Mariusu Petipa jie padovanojo žiūrovams du nemarius baletus – „Bajaderę“ ir „Don Kichotą“. Pastarojo premjera įvyko 1869 m., o Lietuvoje pirmą kartą pastatytas 1936 m., vėliau žiūrovai matė dar ne vieną „Don Kichoto“ versiją.
Šio Don Kichoto choreografas, peterburgietis Vasilijus Medvedevas užsibrėžė pastatyti baletą autentiškai, t. y., pagal pirminę M. Petipa versiją. Remdamasis 1871 m. Sankt Peterburge pastatyto „Don Kichoto“ pirmavaizdžiu, jis atsisakė daugelio vėliau šiame balete atsiradusių elementų. Kita vertus, choreografas sugrąžino Prologą, kuris buvo dingęs iš vėlesnių spektaklio variantų. Būtent Prologas, kuriame matome Liūdnojo Vaizdo riterį, pateisina baleto pavadinimą.
Už scenos ribų: kur gimsta spektakliai
Kovo 22 d. 14 val. LNOBT. Dažnai teatro duris praveriame kaip žiūrovai, tačiau kas slypi ten, kur kasdien stebuklus kuria teatro darbuotojai? Kaip atrodo LNOBT erdvės, kur gimsta kostiumai, dekoracijos, choreografija? Visa tai savo akimis galite išvysti atvirose teatro ekskursijose šeštadieniais 14 valandą (pradžia – teatro kasų fojė). Kviečiame apsilankyti teatre individualiai arba kartu pasiimti savo draugus ir artimuosius!
Šia ekskursija suteikiame galimybę teatro užkulisius pamatyti ir pavieniams asmenims. Informaciją apie ekskursijas grupėms (10–25 asm.) rasite čia: www.opera.lt/edukacija/ekskursijos
Spektaklis vaikams „Zuikis puikis“
Kovo 23 d. 12 val. LNOBT. Sigito Mickio libretas pagal E. Mieželaičio poemą. „Šimtas zuikių susirinko, net žalia girelė linko. Pakalbėję, pasitarę, jie mokyklą atidarė.“ „ZUIKIS PUIKIS“ – tai linksma ir pamokanti istorija patiems mažiausiems operos žiūrovams. 3–7 metų vaikai turi galimybę ne tik stebėti spektaklį, bet ir jame dalyvauti. LNOBT Kamerinėje salėje vaikai drauge su operos veikėjais dainuoja, žaidžia ir mokosi zuikių mokyklos pamokose. Spektaklyje dainuoja jauni solistai – LNOBT operos stažuotojai, taip pat dalyvauja aktoriai, šokėjai bei teatro Vaikų operos studijos choristai. LNOBT orkestro instrumentiniam ansambliui diriguoja pastatymo muzikos vadovas Juozas Mantas Jauniškis.
Lietuvos nacionalinė filharmonija, „Skambantys skaičiai“
Kovo 23 d. 12 val. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Kas bendro tarp muzikos ir matematikos? Ar muziką galima suskaičiuoti, o gal skaičiai moka šokti ir dainuoti? Naujame nuotaikingame ir šmaikščiame Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro muzikiniame spektaklyje visai šeimai klausytojai kviečiami pasinerti į netikėtą istoriją, kurioje muzikos pamoką ves pati Madam Nulštein! Kartu su orkestru ji garsais spręs „muzematines“ lygtis ir bandys atsakyti į sudėtingus klausimus. Galbūt jei nebūtų matematikos, visi gyventų olose kaip pirmykščiai žmonės? Kas nutiktų, jei nebeliktų skaičių? Klausimų visgi kyla ir pačiai Madam Nulštein – deja, į juos atsakyti negali niekas. Juk pasaulis – tai ne tik aiškumas, bet ir paslaptis…
Lietuvos nacionalinė filharmonija, Čiurlionio takais
Kovo 23 d. 16 val. Lietuvos nacionalinė filharmonija. Su įvairiais scenos partneriais dažnai muzikuojantis Valstybinis Vilniaus kvartetas Čiurlionio metus pažymi kviesdamas pakeliauti „Čiurlionio takais“. Ansamblis atliks retai skambančias kamerines Čiurlionio miniatiūras styginių kvartetui. Šio žanro Čiurlionio kūryba, rašyta studijų metais, nėra gausi, ją sudaro Kvartetas c-moll, du kanonai, trys fugos bei Tema ir variacijos h-moll. Tad vėl prisiliesti prie dalies šio subtilaus palikimo ir kviečia Vilniaus kvartetas.
Koncerto finale su kvartetu muzikuos jauna talentinga klarnetininkė Morta Kacion – ketvirtos kartos muzikė, studijavusi Karališkajame Stokholmo koledže, Karališkojoje Hagos konservatorijoje, baigusi magistratūrą Oslo muzikos akademijoje, šiuo metu ji yra LMTA meno doktorantė, aktyvi kamerinės muzikos atlikėja, solistė.
Vilniaus kvartetas ir M. Kacion kviečia pasimėgauti įspūdingu Jörgo Widmanno Kvintetu klarnetui ir styginiams, kuris, įrašytas Hageno styginių kvarteto (leidykla „Myrios Classis“), 2023 m. buvo pripažintas metų muzikos įvykiu. Tai vienas ryškiausių Widmanno kūrinių, pasižymintis koncentruotu turiniu, rafinuotu išraiškingumu ir, svarbiausia, giliu emociniu poveikiu. Akinančio subtilumo, bet tvirtos faktūros opuse galima išgirsti ir nuorodų į įstabiuosius Mozarto ir Brahmso kvintetus. Vis dėlto, pasak kritikų, nepaisant pagarbos abiem muzikos istorijos milžinams, Widmanno partitūra įgauna savitą formą ir atspalvį, o jos permatomos faktūros primena Gavino Bryarso laisvosios improvizacijos kompozicijas.
