Įvairių žymių punk, new wave hitų perdirbiniais bosanovos ritmais išgarsėjusi prancūzų grupė „Nouvelle Vague“, anot koncerto organizatorių, labai kruopščiai renkasi, kokie atlikėjai „apšildo“ juos koncertų metu. Tačiau, anot šio koncerto rengėjų, šįsyk klausimų nekilo – prancūzams iš karto tiko devyniolikmetės lietuvaitės Migloko kandidatūra – galbūt ir dėl to, kad „Nouvelle Vague“ nariams nusiųsta lietuvės daina buvo įrašyta prancūzų kalba. Migloko muzika iš tiesų puikiai tiko šio koncerto pradžiai – svajinga, romantiška ir elegantiška nuotaika pripildė salę.
Tačiau tai buvo tik įžanga tam energijos, melancholijos, depresijos ir siautulio kokteiliui, kuris užpildė salę į sceną išlipus grupei „Nouvelle Vague“.
„Tai meditacija“
„Nouvelle Vague“ koncertą pradėjo daina „So Lonely“, ir iš karto tapo akivaizdu, kad savo pasirodymuose grupė groja kur kas agresyviau, kiečiau, ir tikrai ne visuomet primena tą svajingą bosanovą, kuri vyrauja „Nouvelle Vague“ albumuose.
Netrukus pasigirsta salės ovacijos – kaipgi kitaip, prancūzai, išgarsėję savotiškais žymių įvairiausių stilių kūrinių perdirbiniais, atlieka „Depeche Mode“ „Master And Servant.“ Įrašinėjant šią dainą albumui talkino ir „Depeche Mode“ nariai – koncerte jų, žinoma, nėra, tačiau užtenka ir dviejų charizmatiškųjų seksualių vokalisčių. Kiti grupės Vilniuje atliekami kūriniai puikiai atskleidžia, kuo gi grupė išgarsėjo visame pasaulyje – populiarius kūrinius jie perdirbo dainininkėms net negirdėjus originalių versijų. Taip „Talking Heads“ daina „Road to Nowhere“ ar „The Clash“ „Guns of Brixton“ skamba visiškai kitaip nei originaluose.
Kabaretinę nuotaiką, kur, regis, netgi jauti cigarečių dūmuose paskendusias tamsias patalpas, keičia rokenrolinis siautulys. „Tai ne koncertas, tai meditacijos pamoka“, – sako viena iš grupės vokalisčių. Ir išties, grupė, kurią kai kurie kritikai apibūdina kaip sugebančią kontroliuoti salę ne tik savo balsais, bet ir kūno plastika, kone įveda žiūrovus į transą sulig kiekvienu nauju kūriniu.
„Gerkit ir mylėkitės“
O tai, kad atlikėjos sugeba ne tik dainuoti, bet ir atlikti kone akrobatinius judesius, „Nouvelle Vague“ dainininkės pademonstruoja sudainavus „Dead Kennedys“ dainą „Too Drunk To Fuck“, prieš kurią atlikėjos energingai ragino publiką čia pat, be jokių atidėliojimų prisigerti – po jos viena iš atlikėjų strykteli ant garso kolonėlės, o nuo ten kaitindama apačioje susirinkusiųjų vyrų vaizduotę lipa balkonu. Regis, tuoj ji nukris žemyn iš kelių metrų aukščio, tačiau ne – ji vėl scenoje, ir įspūdingas šou tęsiasi.
 |
| "Nouvelle Vague" koncerte atliktų dainų sąrašas |
„Dabar aš noriu, kad jūs visi čia pat pasimylėtumėte“, – rėžia nuo scenos grupės vokalistė. Salė euforijoje. Tačiau nepanašu, kad pasiūlymas bus įgyvendintas, tad dainininkė nusileidžia – užteks, kad visa salė choru šauks „Fuck“. Keli parepetavimai, ir salė išties choru rėkia „Fuck.“ Tarsi logiškas šio bendro publikos ir grupės performanso tęsinys – „Sex Pistols“ dainos „God Save the Queen“ perdirbinis.
Pamažu energija scenoje slopsta, grupė atlieka savo melancholiškesnius, ramesnius kūrinius, iš kurių daugiausia aplodismentų sulaukia „Dance With Me“, o niūrusis „Joy Division“ himnas „Love Will Tear Us Apart“ tampa viso koncerto kulminacija.
Žinoma, viskas pagal įprastinius scenarijus – grupė nueina nuo scenos, iššaukiama bisui, neria į psichodelines „Bela Lugosi Is Dead“ džiungles, dar po poros kūrinių nueina nuo scenos. „Ar gros dar?“ – klausiu garsisto. Tas gūžteli pečiais. Jeigu publika labai to norės. Publika nori. Paskutinė daina, ir grupė, aidint plojimais, baigia savo koncertą. Arba meditaciją, kaip jie patys tai linkę vadinti. Ir panašu, kad visi žiūrovai gavo to, ko norėjo. Galbūt ne dar kartą įsimylėti, kaip kad buvo reklamuojamas šis koncertas, tačiau bent jau pamatyti, kas yra tikra prancūziška charizma ir tamsus menas be ribų
