Kaip 15min rašė anksčiau, kai kurios meno ir kultūros institucijos Vakaruose taip pat prašo viešo Rusijos menininkų nepritarimo Vladimiro Putino politikai.
Savo pozicijas išsako vis daugiau lietuvių kultūros ir meno įstaigų, svarstydamos, kaip galėtų padėti Ukrainai.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą skaitykite čia.
Dabar atrodo, kad tos daug žadančios ateities nebeliko. Sekmadienį pora pasitraukė iš renginio ir paskelbė trumpą pareiškimą instagrame ir feisbuke.
„Nėra vietos menui, kai civiliai žūsta nuo raketų, kai Ukrainos piliečiai slapstosi prieglaudose, kai Rusijos protestuotojai nutildomi“, – sakoma pareiškime.
Prie jų prisidėjo ir Rusijos paviljono, kuriame savo darbus būtų pristatę K.Savčenkovas ir A.Suchareva, kuratorius Raimundas Malašauskas.
Paviljonas dabar „liks uždarytas“ visos bienalės metu, teigiama jo organizatorių pranešime, kuris paskelbtas instagrame.
Daugybė Rusijos menininkų priešinasi karui, tačiau nedaugelis turi tokias pastebimas protesto platformas kaip K.Savčenkovas ir A.Suchareva.
Rusijoje nuo ketvirtadienio kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą buvo suimti tūkstančiai gatvės demonstrantų, o kalbėjimas gali pakenkti karjeros perspektyvoms ir net baigtis areštu arba kalėjimu.
Tačiau tūkstančiai menininkų ir kultūros srities darbuotojų pasirašė internetinėse peticijose, norėdami išreikšti meno pasaulio pasipriešinimą karui. Viena, raginanti nedelsiant nutraukti konfliktą, pirmadienį surinko daugiau nei 17 tūkst. parašų.
Peticijoje konfliktas apibūdinamas kaip „baisi tragedija“, kelianti pavojų kultūriniam Rusijos gyvenimui, nes gali būti nutrauktos tarptautinės partnerystės, o institucijos bus priverstos užsidaryti, spaudžiant sankcijoms ir šlubuojant Rusijos ekonomikai.
„Tokiomis sąlygomis užsiimti kultūra ir menu bus beveik neįmanoma“, – rašoma peticijoje.
„Tokiomis sąlygomis užsiimti kultūra ir menu bus beveik neįmanoma“, – rašoma peticijoje.
Menininkų pasipriešinimas buvo pastebėtas Kremliuje. Sekmadienį aukšto rango įstatymų leidėjas Viačeslavas Volodinas tiesiogiai nusitaikė į karui besipriešinančius kultūros veikėjus ir pavadino jų veiksmus „išdavyste“.
„Jei esate toks principingas, pradėkite nuo valstybės dotacijų atsisakymo“, – pridūrė jis pareiškime, paskelbtame Rusijoje populiarioje socialinių tinklų programėlėje „Telegram“.
Du Maskvos šiuolaikinio meno muziejai pristabdė savo programas, reaguodami į karo protrūkį, nors abu liovėsi tiesiogiai kritikuoti vyriausybę.
Šeštadienį šiuolaikinio meno muziejus „Garage“ paskelbė, kad „sustabdys darbą“ visose būsimose parodose, „kol nesibaigs Ukrainoje vykstanti žmogiškoji ir politinė tragedija“.
Artimiausi numatyti renginiai buvo Vokietijos meno pasaulio žvaigždės Anne Imhof ir Didžiosios Britanijos „Turner“ premijos laureatės Helen Marten parodos. „Garage“ pirmadienį neatsakė į prašymą pakomentuoti.
„Garage“ 2008 metais atidarė žinoma meno kolekcininkė Daša Žukova, remiama tuomečio savo vyro, oligarcho Romano Abramovičiaus, kuris plačiai laikomas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku.
Praėjusiais metais atidarytas Maskvos muziejus GES-2 sekmadienį paskelbė panašų pareiškimą, sakydamas, kad „negali užmerkti akių prieš tragiškus įvykius, kurių liudininkais mes visi tapome“, ir kad jis uždarys visas parodas ir sustabdys renginius.
Muziejų finansuoja Leonidas Michelsonas, didžiausios privačios Rusijos dujų grupės „Novatek“, turinčios glaudžius ryšius su Kremliumi, generalinis direktorius. Gruodį L.Mchelsonas surengė V.Putinui privačią ekskursiją po naująjį muziejų. GES-2 atstovas atsisakė komentuoti.
Ketvirtadienį garsus Islandijos menininkas Ragnaras Kjartanssonas atšaukė savo pasirodymą GES-2, kuriame rusų ir ukrainiečių aktoriai atkuria kai kuriuos 1980-ųjų amerikiečių muilo operos „Santa Barbara“ epizodus. Šis šou buvo svarbiausias muziejaus atidarymo akcentas, jis turėjo veikti iki kovo 22 dienos.
R.Kjartanssonas sakė, kad sprendimą atsiimti kūrinį priėmė vos ketvirtadienį pabudęs ir išgirdęs apie invaziją.
Jis nesvarsto atnaujinti šou, kol „nebus nuverstas V.Putinas, o mes neturėtume šviesios, gražios Rusijos“, – pridūrė jis.
R.Kjartanssono teigimu, nuo karo pradžios jis kalbėjosi su dešimtimis žmonių iš Rusijos meno pasaulio. Visi jie buvo pasibaisėję tuo, kas vyksta Ukrainoje, tačiau tik nedaugelis jautė, kad gali ką nors pasakyti viešai.
Net internetinės peticijos pasirašymas buvo „labai labai drąsus“, pridūrė R.Kjartanssonas.
Rusijos menininkai negali taip atvirai kritikuoti karo kaip Kjartanssonas. Pirmadienį viena iš menininkių, pateikusių populiarią peticiją prieš karą, per interviu telefonu sakė negalinti atskleisti savo vardo, nes bijo keršto. Ji pridūrė, kad kai kurie peticiją pasirašę asmenys jau neteko darbo.
„Mano požiūriu, mes neturime ateities, todėl neturime ko prarasti pasisakydami prieš tai, kas vyksta, – sakė ji, – bet tuo pat metu mes visi bijome.“
