Vakarą pradėjo Kristinos Švenčionytės perskaitytas keturvėjininkų manifestas, parašytas beveik prieš šimtmetį. Toliau – dviejų keturvėjininkų kūrybos interpretacijos: aktorius Džiugas Gvozdzinskas šmaikštaus monologo forma perteikė Teofilio Tilvyčio eilėraščius, o aktorė Julija Šatkauskaitė Salio Šemerio tekstus miksavo pasitelkdama šiuolaikinę elektroninę muziką. „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Darius Gumauskas įtaigiai perskaitė renginio pavadinimo įkvėpėjo Kleopo Jurgelionio eilėraščius iš rinkinio „Glūdi liūdi“, o Kristina Švenčionytė užbaigė vakarą publiką pavergdama savo charizma ir performanso elementų turtingu Benedikto Babrausko kūrybos iš knygos „Eilėraščių krautuvė“ interpretavimu.
Vienas iš renginį organizavusios „Bazilisko ambasados“ narių, poetas ir vertėjas Simonas Bernotas, paklaustas, ar šiandien lietuviškasis XX a. pradžios avangardas gali būti aktualus, teigė: „Neabejoju, kad taip. Ypač džiugu, kad aktoriai sukūrė skirtingas, ryškias ir įsimintinas poezijos interpretacijas. Pilna žiūrovų salė liudija, kad lietuvių avangardas išlieka patrauklus šiandieniniam klausytojui. Dėkoju Vilniaus miesto savivaldybei, parėmusiai šią idėją, ir Oskaro Koršunovo teatrui, kad noriai priėmė, konsultavo ir visapusiškai palaikė mūsų iniciatyvą, suteikė sąlygas renginiui įvykti.“
Žiūrovams renkantis ir juos išlydint skambėjo Danieliaus Dolskio dainos, atliepiančios tarpukario dvasią, o kartu – avangardui būdingą ironiją. D.Dolskio kūryba pasirinkta neatsitiktinai: renginys vyko šio atlikėjo 90-ųjų mirties metinių išvakarėse, taip pagerbiant ne tik tarpukario avangardistus, bet ir tuo pačiu laikotarpiu išgarsėjusį lietuvių estrados pradininką.
