Daug vakarų su populiariomis istorijos monografijomis ir Juozo Grušo istorinėmis dramomis praleidę žmonės XVI amžiaus Lietuvos neįsivaizduoja be Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės. Ir, žinoma, Bonos Sforcos, šio ryšio priešininkės.
Sulaukė ovacijų
Karalienė Bona lietuvių sąmonėje įsitvirtino kaip moteris, gaubiama tamsių šešėlių. Tačiau operos kūrėjas kompozitorius Giedrius Kuprevičius į šią asmenybę pažvelgė kaip į itin svarbią ir nemažai įtakos Lietuvos pažangai dariusią veikėją.
„Ši moteris nešė į Europos pakraščio tautą renesanso idėjas - mokslą, techniką, kultūrą, ji skatino tikrus amatus. Tam tikruose šaltinuose Bona yra vaizduojama kaip neigiama asmenybė. Man svarbus kitas dalykas – kiekvieno žmogaus asmeninė tiesa. Šių žmonių ir jų tiesos konfliktas yra pagrindinis spektaklio objektas. Bona yra teisi, Barbora Radvilaitė yra teisi, Žygimantas Augustas yra teisus – visi jie savaip teisūs. Noriu suprasti kiekvieną“, – yra sakęs kompozitorius.
Galbūt po penktadienį įvykusio spektaklio mes taip ir nepamėgome karalienės Bonos, tačiau jos vaidmenį atlikusi dainininkė Sabina Martinaitytė visus sužavėjo. Ji ir jos kolegos Rita Preikšaitė, Vytautas Juozapaitis bei visas kauniečių kolektyvas sulaukė gausių ovacijų. Galbūt scenos vaizdu ši opera negalėjo prilygti Sankt Peterburgo Marijos teatro spektakliams, tačiau melodingumu, spalvomis žaižaruojančia ritmika ji nurungė nuobodžiai savo gyvenimą „atpasakojantį“ Rodiono Ščedrino „Užkerėtą klajūną“. Savita senojo operos teatro interjero architektūra leido pamatyti paprastai nematomus dalykus: kol scenoje virė XVI amžiaus aistros, balkonuose sėdintys žiūrovai jos gilumoje kartais išvysdavo treningais vilkinčius kepurėtus scenos darbininkus. Reikia pasakyti, meninei sugestijai tai nėmaž nepakenkė.
Užglaistė properšas
Pasak G.Kuprevičiaus, pasiūlymas parodyti operą per festivalį jam buvo netikėtas. Juo labiau kad kūriniui jau sukako nemažai metų. „Regis, jis bus išlaikęs laiko egzaminą. Man didžiulė garbė, kad „Karalienė Bona“ rodoma šalia kitų labai ryškių, pasaulyje pripažintų operos spektaklių“, – LŽ džiaugėsi kompozitorius. Tokį pasiūlymą jis vadina ir nemenku Kauno valstybinio muzikinio teatro įvertinimu. G.Kuprevičius apgailestavo, kad į festivalio programą įtrauktas tik vienas lietuviškas veikalas.
Prieš dešimtmetį parašytos triveiksmės operos, kurią režisavo Gintas Žilys, premjera įvyko 2002 metais. Tačiau penktadienio spektaklį buvo vėl galima pavadinti savotiška premjera. Mat kompozitorius parengė papildytą jo redakciją. Iš naujo buvo parašytos „Bučinių arija“ ir ariozo „Liaukis, Augustai, raudot“, perrašyti instrumentiniai intarpai, suteikę kūriniui daugiau spalvų. „Per septynerius metus atsiskleidė tam tikros „properšos“, kurių negalėjai iškart numatyti. Be to, V.Juozapaitis yra man ne kartą pataręs sukurti daugiau solinių Žygimanto Augusto numerių. Jų šiai partijai stigo. Tad Vilniaus operos festivalis tapo gera paskata imtis naujovių“, – prisipažino G.Kuprevičius.
Vakar Vilniaus operos festivalio scenoje parodytos dieviškosios harmonijos kūrėjo Johano Sebastiano Bacho „Pasijos pagal Joną“. Šią inscenizaciją Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras parengė kartu su Paryžiaus „Chatelet“ teatru ir „Vilniaus festivaliu 2007“.
