2019 02 16 /21:02

Nacionalinę kultūros premiją atsiėmė M.Ivaškevičius: daug kartų norėjau jos atsisakyti

Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybei švenčiant laisvę, Operos ir baleto teatre išdalintos 2018 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos.
Marius Ivaškevičius
Marius Ivaškevičius / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė iškilmingo koncerto pradžioje sveikino susirinkusiuosius su valstybine, istorine ir asmenine švente.

„Ne be reikalo iškilmingoje aplinkoje sujungiame šiandien šį koncertą kartu su pasididžiavimu ir Nacionalinių premijų teikimu“, – kalbėjo D.Grybauskaitė. „Visa Lietuva švenčia, nes nori švęsti, nes tai – mūsų laisvės šventė“, – pridūrė ji.

D.Grybauskaitė: apie mūsų ir kitų laisvę

„Šiomis dienomis atidavėme pagarbą Vasario 16-osios signatarams ir partizanams, nes jie švenčia savo deklaracijos 70-metį. Žmonėms, kurie siekė Lietuvos laisvės, kaip aukščiausio savo tikslo, kaip ir tada, sunkiausiais valstybei metais, taip ir dabar, mums išlieka tai svarbiausia.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimas

Valstybei tai reiškia savarankiškumą, laisvę ir nepriklausomybę, o žmogui, asmenybei – laisvę realizuoti save ir savo galimybes, siekti aukščiausių tikslų“, – kalbėjo prezidentė.

„Ir tai, kas suteikia drąsos ne tik patiems būti laisviems, bet ir priimti kitų laisvę. Leisti sau laisvę suprasti ir priimti kitų laisvę“, – kalbėjo D.Grybauskaitė, pridūrusi, kad kaip tik apie tokią laisvę – Kultūros ir meno premijų teikimas.

„Šiai premijai jau 30 metų. Kūryba, pelniusi šį vertinimą, buvo ir yra pati įvairiausia, ne kartą sulaukusi ir skirtingų nuomonių. Tačiau be įvairovės, be mūsų skirtingumo pripažinimo, nei mes, nei valstybė negalėtų judėti į priekį“, – dėstė šalies vadovė ir teigė, kad Lietuva turi būti ta šalis, kurioje galėtume būti laisvais.

Drausdami ir neleisdami būti kitiems laisvais, galime prarasti savo ateitį.

„Drausdami ir neleisdami būti kitiems laisvais, galime prarasti savo ateitį. Už tai, esu įsitikinusi, kovojo signatarai ir partizanai. Nes jie kovojo už teisę būti laisviems“, – sakė D.Grybauskaitė ir pasveikino laureatus.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai yra:

Rašytojas Vytautas Martinkus

Premija skirta už viso gyvenimo indėlį į Lietuvos kultūrą, intelektualiosios literatūros gylį.

Atsiimdamas premiją, V.Martinkus dėkojo tėvams, šeimai, mokytojams, knygų leidėjams, skaitytojams, kolegoms, vertintojams, nusprendusiems, kad jis Nacionalinės kultūros ir meno premijos yra vertas.

„Labai dėkingas tiems, su kuriais daugybę metų drauge dirbau ne vien literatūrinį darbą“, – kalbėjo jis.

„Literatūra nėra olimpinė sporto šaka ir ačiū Dievui. Bet literatūroje, kai kalbama apie apdovanojimus, irgi rungiamasi, tik kitaip“, – sakė laureatas ir pacitavo Šv. Apaštalo Pauliaus žodžius apie lauro vainikus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimas

Gera literatūra gaivina mūsų gyvenimą.

„Jie vysta, – sakė jis. – O štai gera literatūra gaivina mūsų gyvenimą“, – kalbėjo V.Martinkus.

Rašytojas reiškė džiugesį, kad kolegos lietuviškai rašo ir Lietuvai, ir pasauliui, „tęsia tai, kas Kristijono Donelaičio pradėta“, kad Lietuvai literatūra tebereikalinga.

„Tai ji prieš 101 metus padėjo surašyti Nepriklausomybės Aktą. Tai ji Sąjūdžio metais pačius laiku priminė mums tautišką giesmę, padrąsino kiekvieną mūsų vėl skiriant simbolines trispalvės reikšmės. Atgaivino tautos dvasią ir susodino mus prie vieno stalo rašyti Konstitucijos“, – kalbėjo V.Martinkus, pridūręs, kad sako visai tai nusilenkdamas ir kitoms mūzoms.

„Kai galvoju apie savo paties parašytas knygas, manau, kad jų misija kukli. Užtenka kad nors vienam skaitytojui ji buvo įdomi ir suteikė skaitymo džiaugsmo“, – dėstė laureatas.

„Knygos skaitymo džiaugsmas – manosios kartos žalias laiko vainikas, ir jis, manau, dar ilgai nenuvys“, – savo kalbą užbaigė jis.

Dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla

Premija skirta už muzikos interpretacijų jėgą ir Lietuvos garsinimą.

Dirigentė ceremonijoje nedalyvavo, sveikinimą atsiuntė iš Birmingemo, iš erdvės, kuri M.Gražinytės-Tylos teigimu, labai primena planuojamą Lietuvos koncertų salę Vilniuje, ant Tauro kalno.

„Birmingemas, kuriame randuosi, kaip ir Los Andželas, Hamburgas ir Vilnius, išgyveno panašią istoriją. Šie miestai pasiryžo sutelkti jėgas, investuoti milžiniškas sumas ir pasistatyti naują koncertų salę. Tai sukėlė daug diskusijų, prieštaravimų. Kelias buvo nelengvas, bet rezultatas pranoko visus lūkesčius“, – dėstė dirigentė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./ Mirga Gražinytė-Tyla
Luko Balandžio / 15min nuotr./ Mirga Gražinytė-Tyla

Ji teigė, kad nauja koncertų salė gali pritraukti garsiausius orkestrus, muzikos mylėtojus iš įvairių kraštų, smalsuolius turistus. Tai esą taip pat padeda kelti valstybės finansinę padėtį ir keičia visą šalį.

„Kadangi visas Pabaltijis dar neturi pasaulinio lygio koncertų salės, labai linkiu mums visiems, kad susitelktume ir drauge svajotume šią bendrą svajonę, pasistatyti tokią salę, kuri dydžiu, akustika ir kokybe, pranoktų, geriausius egzistuojančius pavyzdžius“, – linkėjo M.Gražinytė-Tyla, su Birmingemo miesto orkestru atliekanti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūrą“.

Rašytojas Marius Ivaškevičius

Premija skirta už drąsų literatūros žingsnį į teatrą.

Premiją dėl M.Ivaškevičiaus romane „Žali“ išsakytų teiginių apie partizanus buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijos reikalavo atšaukti, tačiau kandidatūrą teikęs Lietuvos nacionalinis dramos teatras išreiškė rašytojui palaikymą, jo pusėn stojo Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, o prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą dėl knygos turinio.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Marius Ivaškevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Marius Ivaškevičius

Užlipęs į Operos ir baleto teatro sceną M.Ivaškevičius reiškė padėką tiems, kurie pasiūlė, nutarė premiją paskirti.

„Gavau už tai nemažai purvo savo adresu. Dėkoju savo šeimai, kuri visą tą purvą turėjo ištvert“, – kalbėjo kūrėjas ir pridūrė, kad buvo žmonių, kurie „šventę apkartino“.

„Daug kartų norėjau atsisakyti šitos premijos. Bet supratau, kad tai būtų tiesus kvietimas primityvaus mąstymo įsigalėjimui, – sakė M.Ivaškevičius, – Nenoriu, naudodamasis valstybine švente, valstybine tribūna, suvedinėti sąskaitų.“

Baimė suklysti yra tokia pati kaip ir visos kitos – jei ją įsileidi, ji suparalyžiuoja.

Jauniems kuriantiems žmonėms rašytojas palinkėjo nepasiduodi baimei suklysti: „Baimė suklysti yra tokia pati kaip ir visos kitos – jei ją įsileidi, ji suparalyžiuoja.“

Operatorius Audrius Kemežys

Premija skirta už talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį tiltus į ateitį.

Kino operatorius mirė pernai vasarį, eidamas 45-uosius metus. Premiją atsiėmė jo sutuoktinė Galina Kim.

„Galiu tik įsivaizduoti, kam būtų norėjęs padėkoti Audrius“, – scenoje kalbėjo ji ir padarė prielaidą, kad A.Kemežys padėkotų tėvams, mokytojams, visiems bendražygiams, režisieriams, pagalbininkams, draugams, kolegoms, komisijai, įvertinusiai jo kūrybą.

„Padėkotų broliams, už tvirtą žinojimą, kad gali atsiremti sunkią akimirką“, – kalbėjo G.Kim.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimas

Aktorius Darius Meškauskas

Premija skirta už improvizacijos ir psichologinio tikslumo dermę.

„Visus sveikinu su Valstybės atkūrimo diena. Man šita formuluotė labai patinka – labiau negu „Nepriklausomybės diena“. Galbūt dėl to, kad mano kalba greičiau apie priklausomybes. Gal netgi tostas. Ir ne todėl, kad po tosto yra keliama taurė. O todėl, kad tostas visada yra už kažką, o ne prieš kažką“, – į žiūrovus besikreipdamas kalbėjo į aktorius.

Jis tikino, kad mums visiems labai trūksta to „už“.

Kaip žinia, aktoriaus profesija yra labai priklausoma.

„Kaip žinia, aktoriaus profesija yra labai priklausoma – nuo režisierių, nuo dramaturgų, kino apšvietėjų“, – dėstė D.Meškauskas ir tvirtino, kad be šių žmonių niekas ir jam scenoje nepavyktų.

Aktorius dėkojo savo kolegoms, nuo kurių jis esą „priklausomas“.

„Nes yra ir geros priklausomybės“, – teigė D.Meškauskas, taip pat dėkojęs šeimai, mokytojams, režisieriams, suteikusiems kūrybos laisvę, bendraautoriams.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimas

Menininkas Artūras Raila

Premija skirta už nepriklausomos vizualiosios kultūros formavimą.

„Tai yra toks keistas, bet ir nuostabus sutapimas, kad visa tai vyksta operos scenoje, nes vieną paskutinių kūrinių pavadinau „Libreto“. [...] Libreto autorius yra mažiausiai matomas ir sureikšminamas operos scenos didybėje“, – kalbėjo laureatas.

Scenoje, anot jo, sumanymas, turinys, pranešimas lieka antraplanis, ištirpsta.

Aš pats visada norėjau būti vienas tų, kuris kuria turinius

„Aš pats visada norėjau būti vienas tų, kuris kuria turinius, – teigė A.Raila. – Scena yra atlikėjų, o ne autorių vieta.“

Tai, kad buvo įvertintas Nacionaline premija, kaip teigė menininkas, yra simbolinis įvykis, bet, jo atveju, esą „tiesos akimirka“.

A.Raila dėkojo savo sutuoktinei Margaritai, atžaloms ir „visiems geros valios žmonėms, kurie dalyvavo kūrybiniuose sumanymuose“.

„Tai jų visų šventė“, – kalbą užbaigė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimas

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis – 30,4 tūkst. eurų – yra įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus.

Taip pat skiriamas apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis