Multimedijos pasakojimas: Romualdo Rakausko „Žydėjimo“ paradoksai
Su Romualdu Rakausku atsisveikinti bus galima rugsėjo 19 d., sekmadienį, nuo 16 val. laidojimo namuose Rekviem, Jonavos g. 41A, Kaune. Urna su palaikais išlydima į Petrašiūnų kapines rugsėjo 20 d., pirmadienį, 14 val.. Šeimos prašymu kviečiame į atsisveikinimą gėlių nenešti, norimą auką bus galima skirti RR kapo sutvarkymui ir kūrybos įprasminimui.
R.Rakauskas (g. 1941 m. Akmenėje) yra viena svarbiausių figūrų, kūrusių ir įtvirtinusių Lietuvos fotografijos mokyklos tradiciją. Jo įvairialypis fotografinis palikimas aprėpia tiek Vilniaus ir Kauno gatvių kasdienio gyvenimo akimirkas, tiek poetišką, autoriaus sąmoningai virš realybės pakylėtą kaimo žmonių pavasario kasdienybę, fiksuojamą jų kiemuose bei laukuose. R. Rakausko architektūros bei gamtos fotografijos liudija apie autoriaus sugebėjimą pajusti ir vizualiai suvokti fotografuojamą objektą bei suvaldyti jį supančią šviesą. Vaizduose juntamas jautrumas ir lyriškumas, kuriuo, net ir sulaukus kritikos, fotografas vadovavosi, galiausiai tapo jį išskiriančiu bruožu ne tik tuometiniame fotografijos lauke, bet ir Lietuvos fotografijos istorijoje.
R.Rakauskas penkiasdešimt metų dirbo žurnale Nemunas, kuris sovietmečiu garsėjo kaip nepriklausomas, laisvą mintį skleidžiantis leidinys. Per ilgą laikotarpį sukurti R. Rakausko vaizdai plačiai, poetiškai ir giliai pasakoja apie fotografo akimis pamatytą Lietuvą. Šiandien, žiūrint iš laiko perspektyvos, matoma, kad fotografo kūryba yra itin svarbus Lietuvos meno lauko dėmuo, tapęs atspirties tašku ir šiuolaikinio meno kūrėjams, bet tuo pačiu išlieka plačiai atpažįstama ir artima.
