Keturias kandidatūras gauti premiją atrinko Nacionalinė Jono Basanavičiaus premijos komisija. Jos posėdyje nutarta, kad Nacionalinės J.Basanavičiaus premijos skyrimo kriterijus geriausiai atitinka šių kandidatų darbai ir veikla:
-
rašytojo H.Gudavičiaus ir fotomenininko A.Černiausko – bendrą jų kandidatūrą pateikė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, siūlydama skirti premiją už sukauptus Dainavos krašto etninės kultūros šaltinius, jų tyrinėjimus, sklaidą ir puoselėjimą.
-
M.Liugienės – jos kandidatūrą pateikė Vilniaus etninės kultūros centras, siūlydamas skirti premiją už darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, už leidybinę veiklą ir sodų tradicijos tyrimus, jų sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje bei tradicijų perdavimą.
-
J.Rudzinsko – šią kandidatūrą pateikė Lietuvių etninės kultūros draugija, siūlydama skirti premiją už ilgametę ir įvairiapusę etnokultūrinę veiklą, tautodailės puoselėjimą, jos plėtotę Lietuvoje ir svetur.
-
J.Šorio – jo kandidatūrą pateikė Lietuvos kraštotyros draugijos valdyba, siūlydama skirti premija už darbinę bei visuomeninę etnokultūrinę, kraštotyrinę ir žurnalistinę veiklą, kartu su Irena Seliukaite parengtą knygą „Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai“, rezultatyvų darbą tautinės kultūros srityje.
Iš šių kandidatų baigiamajame komisijos posėdyje bus išrinktas J.Basanavičiaus premijos laureatas.
Premijos laureato vardas skelbiamas tautos patriarcho gimimo dieną – lapkričio 23-ąją, o premija ir ženklas įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis.
Premijos dydis – 800 bazinių socialinių išmokų.
Kultūros ministerijos iniciatyva J.Basanavičiaus valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, o nuo šių metų ji įgyja nacionalinės premijos statusą.
Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.